J.Veselka: Vyriausybė dirba stambiam kapitalui

    1243
    0
    veselkaj

    Prieštaringi sprendimai, politinės ambicijos, skandalai. Tokie vertinimai lydėjo pirmuosius Seimo darbo metus. Ne ką geriau vertinama ir Vyriausybė. Apie šiuos metus, darbą Seime ir Vyriausybės sprendimus kalbamės su seimo nariu, seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju Juliumi Veselka.

    – Kaip būtų galima įvertinti naujojo Seimo ir Vyriausybės darbo metus?

    – Per metus iš esmės nieko nebuvo padaryta, kad kuo greičiau įveikti krizę. Atvirkščiai, buvo pridaryta tokių dalykų, kurie ir sekančiais metais neleis išlipti iš krizės. Per metus, nesugebant padaryti strateginių sprendimų, valstybė labai brangiai pasiskolino. 500 milijonų eurų pasiskolinta už 9,4 procentų metines palūkanas. Kai palūkanų norma Europoje buvo 5 procentai. Todėl per penkis metus reikės papildomai grąžinti dar 350 milijonų eurų. Vyriausybė užsispyrusiai nenorėjo skolintis iš Pasaulio Banko, Tarptautinio Valiutos Fondo, kurie dolerius skolino už tris procentus. Vyriausybė nesuvokia ką daro. Mažinamos pensijos – gaunamos ir išleidžiamos pajamos. Pensininkai taupyti praktiškai negali – nėra iš ko. Sumažinus pensijas, atimama galimybė nusipirkti prekę. O jeigu žmonės negali nusipirkti prekės, negali atsigauti ekonomika. Bet keisčiausia, kad esant biudžeto ir Sodros deficitui, sumažinamas pelno mokestis. Taip biudžetas praras beveik pusę milijardo litų. Tik Lietuvoje yra tokia Vyriausybė. Nes jeigu mažinamas pelno mokestis, verslininkai turi pažadėti sukurti darbo vietų. Manoma, kad verslininkai bus geri ir pelną investuos čia. Bet per 2006-2008 metus Lietuvoje bendro ikimokestinio pelno verslas gavo 117 milijardų litų, o biudžetui sumokėjo tik penkis procentus. Kur dingo visas likęs pelnas?

    – Ir niekaip nesiryžtama įvesti progresinius pajamų mokesčius. Nuolaidžiaujama stambiam kapitalui?

    – Visose išsivysčiusiose valstybėse progresiniai mokesčiai yra. Pas mus nė viena vyriausybė jų priimti nenori. Bėda ta, kad vyriausybėms vadovauja stambus kapitalas ir vyriausybės dirba jam. Nėra nacionalinės vyriausybės.

    – Sakot, kad tai ne Lietuvos žmonių, o kapitalo Vyriausybė. Bet premjeras gyrėsi pasirašytu Nacionaliniu susitarimu. Susitarimui pritarė ir visuomeninės organizacijos.

    – Premjeras buvo pasiryžęs dviem procentais didinti Sodros mokestį. Bet Prezidentė didinti mokesčio neleido. Tačiau pelno mokestis – sumažintas. Todėl iš pensininkų atimamos pensijos. Valdžios gudrios. Įsteigia gal dešimt nevyriausybinių organizacijų. Kokioms trims duoda pinigų ir tos pasirašo Nacionalinį susitarimą. Tada valdžia gali pasidaryti didelę reklamą. Yra tokios organizacijos, kurios aukoja žmonių interesus dėl meilės konservatoriams.

    – O kaip šiandieninis Seimas? Juk dalis į Seimą patekusių žmonių neturi politinės patirties. Į Seimą atėjo ir visai nauja partija.

    – Po kiekvienų rinkimų seimas prastėja kvalifikacijos, profesionalumo prasme. Vis daugiau ateina žmonių, kurie apie valstybės valdymą neturi nei žinių, nei patirties. Tačiau jei nemoki vairuoti, o tau duoda vairuoti – padarysi avariją. Norint įsidarbinti šaltkalviu reikia kvalifikacijos. O į seimą gali patekti bet kas. Blogiausia, kad vyriausybė neprofesionali. Todėl ji priiminėja ekonomiškai nepagrįstus sprendimus – daro nuolaidas verslui, mainais nieko negaudama. Visos valdžioje buvusios partijos blogai valdė valstybę. Žmonės jomis nusivylė, todėl ieškojo gelbėtojų. O tie gelbėtojai būna dar prastesni. Juk kai Arūną Valinską išmetė iš Seimo pirmininko vietos, nauja partija nieko nepasako. Nes bijo nusišnekėti.

    – Kas toliau. Visos partijos blogai?

    – Europoje veikia socialinės rinkos modelis. O mes pasirinkę liberalųjį ekonomikos modelį. Valstybės, pasirinkusios socialinės rinkos modelį, gilios krizės nepajuto. Todėl mums reikia sukti į kairę. Tai reiškia, kad kapitalui kraunama didesnė atsakomybė. Ir didesnis BVP perskirstomas per biudžetą. Daugiau tenka mokiniams, gydytojams, pensininkams. Šiandien mes manom, kad jeigu bus turtingų, visiems bus gerai. O turtingi kapitalą pradeda išvežti.

    – Jūsų kurtas judėjimas „Už teisingą Lietuvą“ prisijungė prie Naujosios sąjungos. Kaip tai vertinate? Kokiai partijai priklausote Jūs?

    – Susijungimą vertinu teigiamai. Nes smulkios partijos nėra reikšmingos. Nors mes jau daug metų buvom susikūrę, bet gaudavom 2-3 procentus rinkėjų balsų. Kas iš to? Dabar aš nepartinis, kadangi mano partija išnyko. O aš jeigu eisiu į rinkimus, tai eisiu su partija „Už tvarką ir teisingumą“.

    – Ko norėtumėte palinkėti žmonėms Kalėdų ir Naujųjų metų proga?

    – Pirmiausia norėčiau padėkoti ukmergiškiams, kad jie nesiblaško, o mane pastoviai išrenka. Dirbu kiek galiu. Nors sunku, nes nėra daugumos. Norėčiau palinkėti – kaip bebūtų, išlikime lietuviais, o bėdas kaip nors įveiksime.

    Kalbėjosi Arvydas Pėšina
    vilkmerge.lt

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia