Kantriai „pralaukėme“ laiką, kai galiojo įvairūs – pagrįsti ir nelabai pagrįsti – priešrinkiminiai suvaržymai. Kai šiukštu buvo viešai minėti kai kurių Ukmergės rajono politikų pavardes, vilkusias paskui save ganėtinai supurvintą ir baltais siūlais lopytą reputacijos šleifą.
Kai tokiems veikėjams už politinei savireklamai skirtus pinigus buvo sudarytos visos sąlygos save vaizduoti teisiais ir teisingais, dorais ir sąžiningais, visus jau praėjusios kadencijos metus kantriai gulusiais ir kėlusiais su viena mintele galvelėse: kaip čia pasirūpinti tuo eiliniu rajono gyventoju. Arba – kaip bent sudaryti nors kiek įtikinamesnį įspūdį, jog buvo rūpintąsi žmogumi.
Prieš rinkimus tie patys veikėjai dailiai šypsojosi, įtraukę pilvus pozavo fotografams, ir žadėjo žadėjo – „išrinkite vėl, o mes jau jums sukursime geresnį rytojų“. Kai kuriuos, tiesa, išrinko, kai kurių – ne.
Tik, deja, jis, tas rytojus, realybėje nesisikirs nuo vakarykštės dienos – nes pasakų apie geresnį rytojų personažai vakar privirė tiek politinio šiupinio (ingridientai: asmeninė nauda, politinis neišmanymas ir trumparegystė, „savų“ protegavimas, strateginės klaidos), kad mums, visiems rajono gyventojams, dar ilgai teks jį, tokį neskanų, srėbti, ir, kas apmaudžiausia, jis mums labai karčiai atsirūgs.
Taigi, kai personažų vardus ir pavardes vėl galima minėti, tęsiame įvykių, tiesiogiai susijusių su Ukmergės šilumos ūkiu bei asmeniškai liečiančių kiekvieną centralizuotai tiekiamos šilumos vartotoją, chronologinę apžvalgą.
2004 m.
Šilumininkai tryško optimizmu
2004 metai rajono šilumos ūkyje buvo, galima sakyti, pakilimo, optimizmo laikotarpis. Antrąjį sezoną iš eilės aukštyn šauna techniniai – ekonominiai rodikliai. Ruošiamasi naujoms investicijoms, kurios gali dar sumažinti šilumos nuostolius ir vėliau turėtų atpiginti pačią šilumą. Štai, pavyzdžiui, 2000 m. į šilumos tinklą buvo patiekta 86864 MWh šilumos, tačiau iki vartotojų jos atitekėjo tik 60377 MWh. Kitas energijos kiekis „išgaruodavo“ susidėvėjusiose trasose bei naudojant netikslius energijos matavimo prietaisus. 2004 m. šis santykis atitinkamai buvo 84167 ir 70342 MWh. Lyginamųjų kuro sąnaudų, elektros ir technologinio vandens rodikliai taip pat gerėjo. 2000 metais tam, kad būtų pagaminta viena megavatvalandė šilumos, reikėjo 99,15 sąlyginių kilogramų kuro, 26,14 kilovatvalandžių elektros, būdavo prarandama 0,41 kubo technologinio vandens. 2004 metais šie skaičiai atitinkamai buvo – 94,26 kg, 12,88 kWh ir 0,09 m3.
Planavo statyti biokuro katilą
Štai straipsnio ištrauka iš 2004 m. vienam iš rajono laikraščių duoto tuometinio UAB „Ukmergės energija“ direktoriaus Juozo Kupčinsko interviu. „Pasak direktoriaus, pernai 650 m. susidėvėjusių šilumos perdavimo vamzdžių buvo pakeisti naujais – iš anksto izoliuotais polietileniniais (bekanaliais). Jų garantija daugiau kaip 50 metų. Kadangi tokių sename šilumos ūkyje dar yra nemažai, jie bus keičiami ir šiemet – medžiagos ir darbai šilumininkams kainuos apie 400 tūkst litų“.
„Apskritai šiemet į Ukmergės šilumos ūkio remontą ir renovacija investuosime maždaug 1,3 milijono litų. O kitais metais dar daugiau nes toliau pasenusias ir susidėvėjusias šilumines trasas keisime naujomis, įgyvendinsime šiemet už 100 tūkst. litų parengtą pirmos ir antros katilinių žiedinio sujungimo į vieną sistemą projektą, kurio realizavimas kainuos apie pusantro milijono litų. Be to, jau ruošiame projektą, pagal kurį trečioje katilinėje bus sumontuotas malkomis, pjuvenomis ar kitomis medienos atliekomis kūrenamas našus katilas, kuris bendrovei atsieis apie du milijonus litų. Nors jį daugiausiai planuojame naudoti vasarą, kai nereikia šildyti daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitų pastatų, tačiau neatmetame galimybės eksploatuoti ir žiemą,“ – optimizmu tuomet tryško direktorius.
„Ukmergės energijos“ lėšomis buvo perdažytas savivaldybės pastatas / Albino Kuliešio nuotr.
Merei negaili gerų žodžių
2004 metų birželio 8 dieną netikėtai mirė rajono merė Janina Akstinavičienė. Virginiju Strioga negaili gerų žodžių buvusiai rajono vadovei: „Iki 2004 m. su rajono valdžia vyko bendradarbiavimas. Su a. a. mere mūsų santykiai buvo labai geri. Mes miesto gyvenime dalyvaudavome, prisidėdavome prie akcijos „Dovana miestui“. Tai paprašydavo kokį miesto pastatą sutvarkyti, tai dar kažką Ukmergėje padaryti. Mes su savivaldybe pakankamai tampriai bendradarbiavome, ir tie santykiai buvo geri. Atėjus naujiems vadovams, gerų santykių nebeliko“ – prisimena V. Strioga.
Miesto galva tampa Algirdas Kopūstas
2004 metų birželio 23 dieną rajono Tarybos posėdyje išrenkamas naujas Ukmergės rajono meras. Juo tampa Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narys A. Kopūstas. Jo kandidatūrą palaikė 20 Tarybos narių iš 24 dalyvavusiųjų. Vicemeru ir toliau lieka dirbti Grigorijus Malčanovas. Liepos 20 d. iš posto verčiamas ir administracijos direktorius Sigitas Masiulionis. Jo pareigas pavedama eiti direktoriaus pavaduotojai, socialdemokratei Klavdijai Stepanovai. Po mėnesio tarybos posėdyje savivaldybės administracijos direktoriumi išrenkamas Juozas Varžgalys.
Investuotojui paskelbia karą
Rajono taryboje pasikeičia tik vienas žmogus – a.a. J. Akstinavičienės vietą taryboje užima Valentinas Genys. Ir tuomet staiga, iki tol tampriai bendradarbiavę su šilumos ūkį išsinuomojusiais verslininkais, savo taktiką staiga pakeičia. Ar pradėję dirbti naujieji rajono vadovai tikrai stengėsi kovoti dėl mažesnių šilumos kainų, ar tik imitavo, kad tai vykdoma? Kai kurie faktai leidžia daryti išvadas, jog šilumos klausimas tapo populistiniu. Panašu, kad jau tada, prisidengus kilniais tikslais, pradėta manipuliuoti viešąja nuomone.
Tarybą mulkina abstrakčiomis frazėmis
Spalio mėnesį vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl diskutuojama apie šilumą. Svarstomas klausimas dėl kreipimosi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl centralizuotos teikiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų UAB „Ukmergės energija“ nustatymo atidėjimo. Jokie faktai, galintys pagrįsti, kodėl būtent dabar reikia kreiptis į minėtą komisiją, pateikti nebuvo – vartotos tik abstrakčios frazės.
Pažymėtina, kad A. Kopūstas jau ankščiau buvo kreipęsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su prašymu atidėti posėdį, nes „iš posėdžiui pateiktos medžiagos matyti, kad kai kurie rodikliai kelia įtarimą, todėl būtina gerai išanalizuoti medžiagą“. Tuomet komisija mero prašymą tenkino ir posėdį atidėjo.
Vėliau dar du raštus komisijai siuntė J. Varžgalys. Juose lyg ir buvo prašoma atkreipti dėmesį į kai kuriuos UAB „Miesto energija“ darbo rodiklius. Kokie rodikliai J. Varžgaliui buvo užkliuvę, tarybos posėdyje naujai iškeptas administracijos direktorius įvardyti nesugebėjo. Tikėtina, kad ir siųstuose raštuose nieko konkretaus nebuvo, nes Komisija net neatsiuntė jokio atsakymo.
Tame pačiame posėdyje buvo aptarinėjamas šilumininkų darbo užmokestis, kuris, įkalkuliuotas į šilumos kainą, vidutiniškai sudaro apie 2 ct/ kWh. Politikams kilo klausimas, ar didėjo šilumininkų atlyginimai. Rajono meras pranešė, kad V. Strioga jį informavo, jog bendrovės darbuotojų atlyginimai pakilo aštuoniais procentais. Nepriklausomybės akto signataras Kęstutis Grinius įrodinėjo, jog turįs antspaudais patvirtintus dokumentus, jog darbo užmokestis padidėjo 26 procentais. Panašu, kad K. Grinius blefavo, nes minėti dokumentai posėdžio metu taip ir nebuvo pateikti. Politikai vis tik balsavo už tai, kad vėl reikia kreiptis į komisiją.
Kaina mažėja, bet politikams neįtinka
Tačiau Kainų kontrolės komisija nebeatideda kainos tvirtinimo ir vienašališkai suderina naujas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas. Ji viena dešimtąją cento dalimi mažėja – iki 13,08 ct/kWh. Tačiau politikai nepatenkinti. Tarybos posėdyje tuometės Tautos pažangos partijos narys Rimantas Lenartavičius pateikią sprendimo projektą dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Ukmergės rajono savivaldybės teisių pažeidimų, Kainų kontrolės komisijai nustatant centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainas tiekėjui UAB “Ukmergės energija”.
Politikai šiam siūlymui pritaria, tam neturėdami nė vienos pagrįstos ir argumentuotos priežasties. Juk patvirtinta naujoji šilumos yra kaina tik devyniomis dešimtosiomis cento didesnė nei ta, kurią prieš ketverius metus siūlė konkurse dalyvavusi UAB „Litesko“.
Tame pačiame posėdyje rajono meras dar užsimena, jog šilumos ūkio nuomininkas ir savivaldybė nori tartis dėl 12,85 ct /kWh šilumos kainos.
Šilumininkai dar mažina kainą
J. Kupčinskas įsitikinęs, kad politikai ir toliau tuomet siekia sistemingai žlugdyti rajono šilumos ūkį. „Ukmergiškiai turėjo gerą kainą, šilumos ūkis buvo tvarkomas. Savivaldybei dėl to nereikėjo sukti galvos. Prie situacijos, kurią turime šiandieną, nemažai prisidėjo ir K. Grinius. Faktas tas, kad tuomet šilumos kaina buvo ne didesnė nei kituose panašiuose rajonuose. O jis rėkdavo, kad mes vagys ir plėšikai. A.a Janina Akstinavičienė į šiuos sapaliojimus nekreipdavo dėmesio. Tačiau naujiems vadovams tai dėl kažkokių priežasčių galimai buvo paranku“, – pasakojo J. Kupčinskas.
Gruodžio mėnesį, po savivaldybės vadovų ir šilumos ūkio nuomininkų derybų, pastarieji sutinka mažinti šilumos kainą iki 12,80 ct/kWh. Šis investuotojo žingsnis tikriausiai buvo gerai apgalvotas, nes vėliau jis padės atskleisti tikrąsias rajono vadovų užmačias.
Savivaldybė toliau kaišo pagalius į ratus
Nors nuomininkas kainą ir sumažina, tačiau įtampa santykiuose su savivaldybe neslūgsta. Rajono vadovai tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Ukmergės energija“ vykstančiose derybose dėl dujų kainos 2005 metams, stoja dujininkų pusėn. Rajono vadovai paskleidžia infomaciją, kad dujininkai žada nutraukti dujų tiekimą „Ukmergės energijai“. Visuomenė gauna ir klaidinančią, ir bauginančią žinią, kad gali nutrūkti šilumos tiekimas. Kyla šiokia tokia panika. Derybose šilumininkai patiria bereikalingą spaudimą. Tuomet rajono meras A. Kopūstas pirmą kartą užsimena, kad galvojama apie sutarties nutraukimą su šilumos ūkio nuomininkais. Tą pačią dieną šilumininkai informuoja žurnalistus, kad sutartis su dujininkais jau pasirašyta. Šilumos kaina, nors nuo 2000 m. brango visi energetiniai resursai, pakito labai nežymiai: ji yra tik trimis dešimtosiomis cento didesnė, nei buvo prieš ketverius metus ir dvejomis dešimtosiomis cento mažesnė, nei nuomos konkurse siūlė antroje vietoje likęs dalyvis. Problemos kaip ir nėra, tačiau politikai vis tiek ją įžiūri ir spaudžia investuotoją. Tikėtina, kad šilumos kainos klausimas yra tik dūmų užsklanda, siekiant paslėpti tikruosius ketinimus, tikslus ir planus.
Kad tokių tikrai būta, įrodo tolimesnių įvykių chronologinė seka. Apie tai išsamiai skaitykite kitame „VILKMERGE.lt“ numeryje.
Albinas Juknys
Šilumos ūkis – politinės prostitucijos gniaužtuose (įvykių chronologija, IV dalis)
2015 metais savivaldybės valdoma įmonė investavo beveik 10 mln. litų į Dukstynos mikrorajono katilinės modernizavimą.
Dabar, kai Vilniaus apygardos teismas iš dalies tenkino UAB „Miesto energija“ ieškinį Ukmergės rajono savivalybei dėl nutrauktos šilumos ūkio nuomos sutarties ir priteisė sumokėti 12 mln. litų (o tai yra daugiau nei dešimtoji dalis viso metinio rajono biudžeto, ir tai yra visų mūsų pinigai), „VILKMERGE.lt“ skelbiamas chronologinis su šilumos ūkiu susijusių įvykių tyrimas įgyja kiek kitokią prasmę – kas, kaip ir kodėl vyko šilumos ūkyje, tampa svarbu jau ne tik centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams, bet kiekvienam miesto ir rajono gyventojui.
Kad žmonės suprastų, kaip tinkamai ir teisingai dirbo ir pridirbo politikai, bei kad darbo rezultatas – teismo priteista suma – kris ant kiekvieno mokesčių mokėtojo pečių (tiesa, teismo sprendimą Savivaldybė ketina skųsti, o tai reiškia tikrai nemenkas papildomas išlaidas būrio samdytų teisininkų, advokatų ir įvairiausių konsultantų veiklos apmokėjimui).
Savivaldybė teismo sprendimą laiko neteisingu ir nepagrįstu, niekuo šio „laikymo“ neargumentuodama. Faktai, kuriuos pateikiame tyrime, liudija ką kita – ir tikrai ne savivaldybės naudai.
2005 m.
Gauna ES paramą kogeneracinei jėgainei statyti
Kovo mėn. pradžioje UAB „Energijos taupymo centras“ direktorius rajono vadovams ir tarybos nariams pristato ir prašo duoti sutikimą įrengti Dukstynos mikrorajone kogeneracinę (kombinuotą) jėgainę. Ši jėgainė maždaug 7 mėnesius per metus gamintų elektros ir šilumos energiją, o ne šildymo sezono metu – tik elektrą. Susitikimo metu Virginijus Strioga teigė, jog kasmet brangstant visiems energetiniams resursams, tarp jų – ir gamtinėms dujoms, šių investicijų dėka net tik būtų galima išlaikyti mūsų mieste stabilią šilumos energijos kainą, bet vienu centu ją sumažinti. Elektrinės statyba atsipirktų per 10 metų, tai yra, iki Ukmergės šilumos ūkio išnuomojimo sutarties galiojimo pabaigos 2015 m. – po to ji atitektų rajonui. Jis miesto vadovus ir politikus taip pat informavo, kad jėgainės statyba kainuos apie 10 mln. litų, iš kurių pusė yra Europos Sąjungos parama, likusi – investuotojo lėšos.
Argumentų nėra, bet investicija „neįtinka“
Sprendimą, ar leisti statyti šiluminę jėgainę, turėjo patvirtinti rajono taryba. Tačiau jau tame pirmajame susitikime buvo juntamas politikų pasipriešinimas šiai investicijai. Keletas citatų iš minėto susitikimo.
„Kad netgi norint viešoje vietoje statyti, tarkime, 100 litų kainuojantį tualetą, savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui reikia pateikti būtiniausius paskaičiavimus, o šiuo atveju kalbama apie daugiau kaip 10 milijonų litų investiciją ir norima gauti leidimą jėgainei statyti, kaip sakoma, aklai“, – susitikime rėžė J. Armanavičius. Šią frazę jis ištarė dėl to, kad ūkio nuomininkas savivaldybei neva nepateikė jokių skaičiavimų.
Tačiau dokumentai liudija priešingai: turime UAB „Ukmergės energija“ 2005-03-02 dienos raštą Juozui Varžgaliui, kuris patvirtina, kad su raštu savivaldybei buvo pateikta galimybių studija (72 lapai) ir Kogeneracines jėgainės statybos techninis projektas (319 lapų).
„Įrengę tokią jėgainę ir parduodami elektrą, Ukmergės šilumos ūkio nuomininkai, ko gero, darys nemažą biznį, o štai vartotojai iš to jokios naudos praktiškai nepajus, nes šilumos energijos kilovatvalandė bus atpiginta tik vienu centu“, – susitikime kalbėjo verslininkas ir politikas Valdas Petronis (1 centas šilumos kainoje sudaro apie 600 tūkst. litų per metus – ir tai be skrupulų pavadinama „praktiškai jokia nauda).
Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius tame susitikime pareiškė, kad neseniai konsultavosi su patyrusiais šalies šilumos ūkio specialistais, kurie teigė, „jog apie tokios jėgainės statybą mūsų mieste negali būti nė kalbos, nes ji tikrai nebus naudinga“. Tokių argumentų tuomet politikams užtekdavo priimti sprendimams.
Atsisako 5 mln. ES paramos
Mėnesio pabaigoje šio klausimo imasi rajono taryba. Projektą pristatęs K. Jurkevičius siūlo šiam sprendimui nepritarti. Minėtame posėdyje V. Strioga tikino, kad jų įmonė nemato kitų galimybių, kaip sumažinti šilumos kainą – tik statant minėtąją jėgainę. Jis taip pat politikams priminė, kad jiems reikalingas tik leidimas, o visus darbus finansuos savo atsakomybe. Tačiau politikai ne tik kad nepalaimino minėtos investicijos, bet ir atsisakė 5 mln. litų ES paramos.
Reikalauja naujo sutarties varianto
Kovo mėnesį savivaldybė sulaukia Stasio Šedbaro advokatų kontoros atlikto Ukmergės, Dainavos ir Šventupės šilumos ūkių išnuomojimo UAB „Energijos taupymo centras“ sutarties audito išvadų. Jas apsvarsčiusi, vicemero Grigorijaus Malčanovo vadovaujama komisija nutarė siūlyti savivaldybės administracijai pasirašyti nauja sutarties variantą. Balandžio 12 d. administracijos direktorius J. Varžgalys šilumos ūkio nuomininkui išsiunčią raštą, kuriame informuoja, jog auditoriai nesiūlo keisti atskirų sutarties punktų, o parengti visai naują sutarties variantą. Naują sutarties variantą kažkodėl pasiūloma rengti patiems šilumos ūkio nuomininkams. UAB „Ukmergės energija“ su tuo nesutinka . Atsakydami direktoriui, jie pareiškia, kad sutartis atitinka šalių sutarties sudarymo metu turėtus ketinimus ir lūkesčius, todėl rengti visiškai naują šios sutarties redakciją nėra tikslinga. Jie taip pat priminė, jog sutartis sudaryta nuomos konkurso rezultatų pagrindu. „Kadangi, nuo sutarties sudarymo praėjus penkeriems metams, atsirado kai kurių LR teisės aktų pasikeitimų, bei įvyko ar įvuks kurių faktinių aplinkybių pasikeitimų (UAB „Šventupė“ bankrotas ir numatomas UAB „Dainavos energetika“ likvidavimas), siūlytume sudaryti bendrą darbo grupę, kurį numatytų reikiamus sutarties keitimo variantus“, – rašoma UAB „Ukmergės energija“ rašte, adresuotame savivaldybės administracijos direktoriui.
Dukstynos mikrorajono katilinę UAB „Miesto energija“ ketino modernizuoti prieš dešimtmetį, tačiau politikai šiems planams pasipriešino.
Politikai blokuoja dar vieną investiciją
Birželio pabaigoje rajono tarybos posėdyje svarstomas klausimas dėl leidimo UAB „Ukmergės energija“ rengti specialųjį šilumos tinklų tiesimo planą, sujungiant Dukstynos mikrorajono ir miesto centro katilines į vieningą tinklą. Nors šios trasos nutiesimas buvo viena iš sąlygų, kuriomis įmonė laimėjo šilumos ūkio nuomos konkursą, rajono vicemeras G. Malčanovas netikėtai posėdyje pareiškė, jog siūloma nepritarti šiai apie 1,5 mln. litų investicijai. Tarybos nariams suabejojus, ar čia nebus sutarties pažeidimas ir nuomininkas nesikreips su pretenzija, kad savivaldybė laužo sutartį, vicemeras patikino, kad ir pats nuomininkas nenori tiesti minėtos trasos. Taryba nusprendė pavesti G. Malčanovo vadovaujamai komisijai išnagrinėti situacija ir pateikti sprendimo projektą.
Prakalbo apie grynuosius
Nors šilumos ūkio nuomininkas ir nesutiko nuomos sutartį keisti visiškai nauju variantu, tačiau rugpjūčio mėnesio rajono tarybos posėdyje patvirtinama G. Malčanovo vadovaujamos komisijos išvada, kad būtų ruošiamas naujas šilumos ūkio nuomos sutarties variantas. Meras tame posėdyje dar pareiškia, jog su nuomininkais sutarimo nėra nė vienu klausimu, ir karo stovis užprogramuotas.
Kas nutiko, kad iš gerų santykių, kuomet rajonui vadovavo a.a. J. Akstinavičienė, rajono vairą perėmus A. Kopūstui, santykiai su savivaldybe staiga tapo labai prasti?
„Kaip man įvardijo A. Kopūstas, visa tai įvyko todėl, kad „jūs su mumis nebendravote“. Tai kaip šis Ukmergės miesto politikas – kuo jis ten iki mero buvo – kolūkio pirmininkas ar kas, supranta tą bendravimą? Gal naudojant tarybinius metodus? Mes esame skaidri įmonė, mes neturime grynųjų pinigų ir pas mus nėra jokio grynaisiais pinigais pagrįsto santykio su jokiais politikais. Aš darau prielaidą, kad būtent to pritrūko, kad bendravimas sėkmingai tęstųsi“, – kalbėjo V. Strioga.
Toliau mėgina „prastumti“ naują sutartį
Rugsėjo mėnesi rajone apsilanko ūkio ministras Kęstutis Daukšys. Jis tiek rajono vadovus, tiek verslininkus perspėja, kad kyla energijos kainos pasaulyje, kad kitais metais prognozuojamas dujų kainos šuolis. „Pigesnio kuro jau nesulauksime“, – tuomet perspėjo K. Daukšys.
Lapkričio mėn. savivaldybės meras A. Kopūstas UAB „Ukmergės energija“ išsiunčia raštą. Jame šilumos ūkio nuomininkas informuojamas, jog savivaldybės administracija parengė naują šilumos ūkio nuomos sutarties redakciją. Rašte prašoma susipažinti su projektu ir informuoti savivaldybę apie galimybę pradėti derybas dėl bendro naujos redakcijos projekto rengimo.
Po mėnesio savivaldybė iš UAB „Ukmergės energija“ gauna atsakymą. „Atsižvelgiant, kad sutartį šalys sudarė konkurso rezultatų pagrindu, o vadovaujantis šio konkurso nuostatomis bei konkurso laimėtojų išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu, konkurso laimėtojo pateiktas sutarties projektas yra neatskiriama konkurso dokumentų dalis. Būtent šio sutarties projekto pagrindu buvo parengta dabar galiojanti sutarties redakcija, kuri, mūsų įsitikinimų, vienodai gerai atspindi abiejų sutarties šalių turimus interesus,
teises ir pareigas. Manytume, kad pirmiausia turėtų būti vertinamas galiojančios sutarties redakcijos modifikavimo variantas, įvertinant atsiradusius LR teisės aktų pasikeitimus bei įvykusius faktinių aplinkybių pasikeitimus“ – taip nuomininkas rašte dar kartą savivaldybei pakartoja savo poziciją.
Spaudimui išnaudoja kiekvieną galimybę
Rajono meras nenusileidžia ir investuotojams vėl kartoja, kad sutarties nuostatų atskiru šalių susitarimu keisti nėra tikslinga. „Laikantis juridinės technikos, tikslinga parengti naują šios sutarties redakciją, atsižvelgiant į šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos konkurso sąlygas ir rezultatus“, – taip rašte savo poziciją išdėsto rajono vadovas.
Netikėtai savivaldybės vadovams atsiranda dar viena proga paspausti nuomininką. G. Malčanovo vadovaujama komisija gauna Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos raštą. Rašte informuojama, kad, patikrinus „Ukmergės energiją“, rasta pažeidimų – nekaupiamos rezervinio kuro atsargos.
Savivaldybė paskleidžia informaciją, kad, nesukaupus privalomo rezervinio kuro kiekio, kyla grėsmė centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens vartotojams. Dėl galimų įvairių priežasčių sutrikus dujų tiekimui, šiluma ir karštas vanduo gali būti netiekiami, todėl būtų padaryta didelė žala Ukmergės rajono gyventojams, įstaigoms ir kitiems šilumos vartotojams.
Vieną faktą „išpūtė“, kitą nutylėjo
Juozas Kupčinskas pripažino, jog šis pažeidimas iš tiesų buvo, bet savivaldybė ji per daug sureikšmino, išpūtė burbulą. Kai ūkis buvo perduotas valdyti nuomininkui, to nereikalavo šalyje galiojantys teisės aktai. Vėliau tvarka buvo pakeista. „Jei mes ir būtume sukaupę rezervinio kuro, vis tiek mes nebūtume galėję juo kūrenti, nes tam nebuvo pritaikytos katilinės. Kad būtų įgyvendintas šis sprendimas, reikėjo investuoti daugiau nei 1 mln. litų, o tai nebuvo numatyta investicijų grafike. O kodėl savivaldybė, informuodama visuomenę, nepaminėjo, kad rezerviniu kuru negalima kūrenti savivaldybei priklausančios ligoninės katilinės? Naujieji rajono vadovai plovė žmonių smegenis, mus vaizduodami kaip „žulikus“, – įsitikinęs J. Kupčinskas.
Investuotojams trūksta kantrybė
Tuomet trūksta kantrybė ir UAB „Miesto energija“ vadovams bei akcininkams. Jie rajono spaudoje išplatina viešą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad bendrovės tuomet taikyta šilumos kaina nepadengia visų bendrovės sąnaudų. Savivaldybės vadovų prašoma neskatinti šilumos vartotojų atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, taip pat pritarti kogeneracinės jėgainės statybai, leist sujungti Dukstynos mikrorajono ir centro katilines į vieną tinklą. Be to, prašoma leisti prie bendrovės prijungti UAB „Prienų energija“ ir UAB „Akmenės energija“. Kreipimesi taip pat teigiama, jog bendrovės vadovai apgailestauja, kad dėl Ukmergės rajono savivaldybės nenoro priimti sprendimus, kurie leistų sumažinti šilumos tiekėjo veiklos sąnaudas, nuomininkai yra priversti nuo 2006 m. sausio 1d. daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos vartotojams šilumos kainą didinti iki 13,02 ct/kWh. Iš šio pranešimo paaiškėja, kad rajono vadovai ir toliau įžūliai meluoja: juk liepos mėn. vykusiame rajono tarybos posėdyje G. Malčanovas pareiškė, kad pats šilumos ūkio nuomininkas nenori sujungti dviejų katilinių į vieną tinklą.
Atsako piktu pareiškimu
Į šį UAB „Ukmergės energija“ viešą kreipimąsi savivaldybė taip pat atsakė viešu pareiškimu. Šiame pykčiu persmelktame pareiškime jokių faktų ir skaičių nėra, tik abstraktūs išvedžiojimai ir spekuliacijos. Tvirtinama, jog savivaldybė jokiais veiksmais neskatina šilumos vartotojų atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, bet ir neginčija šios gyventojų teisės. Pasak savivaldybės, kogeneracinės jėgainės statyba nebuvo numatyta nei konkurso sąlygose, nei šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje, nei konkurso laimėtojo pasiūlymuose. Elektrinės statybos būtinybė savivaldybei esą buvo įrodinėjama tik bendrojo pobūdžio kalbose, nepateikiant jokių reikšmingų įrodymų. (VILKMERGE.lt redakcija primena turinti dokumentus, įrodančius, kad UAB „Ukmergės energija“ dar kovo mėn. savivaldybės administracijos direktoriui pateikė galimybių studiją (72 lapai) ir kogeneracinės jėgainės statybos techninį projektą (319 lapų). Be to, šiai investicijai buvo pritarusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o projekto įgyvendinimui buvo skirta 5 mln. lt. ES parama.
Dėl katilinių sujungimo į vieną tinklą: savivaldybė pareiškime nurodo, jog tam nepritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – nors toks pritarimas iš tiesų buvo gautas. Dar vienas savivaldybės argumentas buvo tas, jog tam nepritaria ir pats UAB „Ukmergės energija“ direktorius J. Kupčinskas. Pareiškime teigiama, kad jis rajono vadovams tai pasakė per pokalbį. Tačiau jau pareiškimo pabaigoje J. Kupčinskas išvadinamas „šantažistu“.
Kaip sprendėsi ši sudėtinga situacija, skaitykite kitame „VILKMERGE.lt“ numeryje.
Albinas Juknys
Pagr. nuotr.: Verslininkai 2004 m. buvo parengę projektą, kuriuo ketinta nuo Dukstynos mikrorajono iki miesto centro nutiesti šilumos trasą ir atsisakyti Senamiestyje esančios katilinės (nuotraukoje – centro katilinė).
Skaitykite ir žurnale:
