Vaižganto kapinės

  Vakarykštė audra vertė medžius, miestą nusėjo jų šakomis ir šakelėmis. Virsdami medžiai apgadino kapavietes bei vieno ūkinio namo stogą. Stiprus vėjas Vepriuose plaukiojančią salą atplukdė prie užtvankos.

Liaudiškąją žmogaus gyvenimo prasmės sampratą kadaise nežinomas žemaičių meistras maro kapinaitėse pastatytame kryžiuje taip išdėstė: „Užges saulė, nubirs žemėn žvaigždės, vanduo pavirs uola, išdils žemė, praslinks tiek metų, kiek jūrose  vandens lašų, bet nebesugrįš prie šios žemės menkniekių čia ilsintieji Viešpatyje…“.