Rajono biudžetas 20 procentų mažesnis nei pernai

Be didesnių diskusijų patvirtintas rajono biudžetas. Šiais metais jis gerokai mažesnis nei pernykštis. Nors 2009 metų pradžioje buvo planuojama gauti gerokai daugiau 100 milijonų litų, biudžetą teko ne kartą koreguoti. Taip jis sumažėjo iki 97 milijonų litų. Šiems metams planuojama gauti ir išleisti šiek tiek daugiau kaip 80 milijonų litų. Nors poreikis – daugiau kaip 103 milijonai litų.

Didžiausią biudžeto dalį sunaudoja švietimas – beveik 45 milijonus litų. Tai sudaro 55,8 procentų viso biudžeto. Socialinei apsaugai skiriama 16,2 procento biudžeto. Tai vienintelė sritis, kurios finansavimas auga 23 procentais. Ženkliai daugiau skiriama lėšų pašalpoms. Tačiau pristatinėdama biudžeto projektą, tarybos Ekonomikos komiteto pirmininkė Elena Mirinavičienė minėjo, kad vertinant per sausio mėnesį išmokėtas pašalpas, gali būti, kad numatytos sumos iki metų pabaigos gali nepakakti.

Socialinėms reikmėms skiriamos sumos žymios. Pavyzdžiui, socialinėms pašalpoms skirta 4 milijonai litų, kompensacijoms už šildymą – beveik du su puse milijono litų. Daugiau nei anksčiau skiriama lėšų ir viešiesiems darbams.

Tačiau, pasak E. Mirinavičienės, biudžetas visų problemų neišsprendžia. Tikimasi dar gauti pinigų iš Vyriausybės. Papildomos lėšos gali būti skirtos kelių priežiūrai. Nors biudžetas ir mažėja 20 procentų, bet pasak rajono tarybos narės, galimybėms pertvarkyti biudžetą, ribų nėra. Ir  „kai baigiasi pinigai – prasideda reformos“.

Kalbėta ir apie skolas. Savivaldybė bankams už lizingo būdu įsigytus automobilius, remontus ir rekonstrukcijas metų pradžioje buvo skolinga daugiau kaip 22 milijonus litų. Bet pasidžiaugta, kad per 2009 metus savivaldybės skola sumažėjo beveik dviem milijonais.

Taryba, patvirtinusi biudžetą, nusprendė ir pasiskolinti. Bendra paskolų suma siektų septynis milijonus litų. Šios lėšos bus naudojamos investiciniams projektams finansuoti, skoloms už atliktus darbus apmokėti.

Aptarta Privatizavimo komisijos veikla. Ją svarstant vienas tarybos narys replikavo – sąnaudos fondo veiklai finansuoti patiriamos, o rezultatų nėra. Kitas paantrino, kad pastatus pardavinėti „reikia žaibiškai“.

Taupymas verčia kai kurias įstaigas uždarinėti. Praeitame tarybos posėdyje buvo atidėtas klausimas dėl kai kurių Kultūros centro ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos filialų kaimuose uždarymo. Tarybos nariai tada panoro išsiaiškinti situaciją. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo padėtį ir pateikė pasiūlymus.

Pritarus rajono tarybai uždaromi Kultūros centro Atkočių, Balelių, Tulpiakiemio ir Žeimių filialai. Bet atidaromas Laičių filialas. Uždaromas ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Labeikių filialas. O Tulpiakiemyje ir Žeimiuose liks tik bibliotekos paslaugų punktai. Bet, tarybos narių teigimu „optimizavimą galimą tęsti ir tęsti“.

Į ramiai svarstomus ūkinius klausimus įsipynė politika. Tarybos narys, konservatorius Andrius Kalesnikas, svarstant patalpų nuomos klausimą, netikėtai paklausė, ar savivaldybė nemokėjo už Valstiečių liaudininkų sąjungos nuomojamas patalpas. Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovė taryboje E. Mirinavičienė tai paneigė.