Netvarka, išmėtyti daiktai, skurdūs baldeliai, apaugę purvais, metų metus nevalyti langai, pro pajuodusias užuolaidas nedrąsiai įslenkantis saulės spindulys, krentantis ant sudėvėtos papilkėjusios patalynės, sujauktos ir suveltos į gniutulą – tai yra itin dažnas vaizdas, kurį išvysta pareigūnai, besilankantys socialinės rizikos šeimose. Tokioje aplinkoje auga mažamečiai vaikai. Tai jų kasdienybė, viskas jiems čia sava, gerai pažįstama, ir dažnam, matyt, atrodo, kad kitoks gyvenimas nė negali būti. Tik tėvų girtavimas gali būti kitoks…
Dienos, kai šeimos biudžetas papilnėja, yra pašalpų mokėjimo metas. Ne, stalas nenukraunamas skanėstais… Pakanka saldainio, o gardžiau už limonadą su batonu tą akimirką vaikui, matyt, nieko nėra… Tačiau šiuos mažus džiaugsmelius, greitai aptemdo liūdesys ir ašaros. Numetę skatikus vaikų skanėstams, kitus pinigus jų gimdytojai išleidžia alkoholiui ir skoloms, nes prašvilpus pašalpą verkiant reikėjo išgerti… Tai yra dienos, kai tėvų girtavimas tampa kitoks – kai prasideda lėbavimai, išnyksta riba tarp dienos ir nakties, kai nenutyla girti vapaliojimai, kai motinoms nesvarbu, kur vaikai, ar jie pavalgę, kai pasimaišę po kojomis ar, neduok dieve, ko nors užsinorėję, gauna skaudų kirtį, persmelkiantį lig pat širdies…
Taip vaikai auga, rambėja širdelės, ir dažnai dar pilnametystės nesulaukę jie jau duoda atsaką motinoms… Apsvaigę nuo alkoholio kumščiais išlieja ir nuoskaudas, ir nepatirtos motiniškos šilumos troškulį. Pareigūnai pastebi, kad labai retas vaikas ištrūksta iš užburto rato ir susikuria tvarkingą
gyvenimą.
„Tai yra kova su vėjo malūnais“, – savo darbą su socialinės rizikos šeimomis apibūdina Ukmergės rajono policijos komisariato Nepilnamečių reikalų grupės inspektorė Ingrida Juzėnienė. Pareigūnė jau penkti metai kuruoja Siesikų seniūniją, rajone turinčią daugiausia, apie keturiasdešimt, socialinės rizikos šeimų. Kone kas mėnesį važiuodama į reidus pareigūnė kartu su Siesikų seniūnijos socialine darbuotoja Lina Palčinskiene lanko problemines šeimas, į socialinės rizikos šeimų grupę patekusias dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. Reidai paprastai organizuojami išmokėjus pašalpas. Birželį nuvykus į Tulpiakiemio kaimą, apie 13 val., trys motinos jau buvo rastos girtos. Keturis nepilnamečius vaikus (mažiausiam 1,5 metukų) auginanti mama į alkotesterį pripūtė 1,42 prom., antroji, taip pat keturių vaikų mama, – 1,81 prom., trečioji, dviejų vaikų mama, jau buvo pasiekusi sunkaus girtumo ribą – ji pripūtė 2,68 prom. Apsilankius po mėnesio situacija buvo ta pati: vienai motinai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, antrai – vidutinis, trečiajai – lengvas.
Niekuo nesiskyrė mamos, aplankytos Lokynės kaime ar Daugailiuose. „Visuomet jos suranda priežastį, pateisinančią gėrimą. Dažnai pastebime, kad vaikais labiau rūpinasi sugyventiniai, negu pačios motinos. Kai kurių motinų vaikai paimti laikinai globai, tačiau situacija šeimoje nesikeičia. Štai viena šeima, siekianti atgauti du mažamečius vaikus, lyg ir ketino atsitiesti, užsikodavo, nustojo gerti, tvarkėsi namus… Buvo labai skaudu, kai po trijų mėnesių vėl puolė į tą patį liūną“, – pasakoja I.Juzėnienė.
Socialinė darbuotoja Lina Palčinskienė pastebi, kad aplankius šeimas kartu su policijos pareigūnais, moterys elgiasi šiek tiek santūriau. Seniūnijos darbuotojai padeda šeimoms nupirkti būtiniausių maisto produktų ir buities reikmenų. Taip stengiamasi, kad namuose būtų bent kruopų, iš kurių galima išvirti vaikams valgyti. Socialinių darbuotojų rūpesčiu tampa ir vaikus paruošti mokyklai, ir sužiūrėti, kad žiemą turėtų šiltesnius rūbelius…
„Šeimos gauna pašalpas, labdaros, yra nuolat stebimos, bet vis tiek kartais iš bejėgiškumo nusvyra rankos“, – pripažįsta I.Juzėnienė.
Už vaikų nepriežiūrą ir tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams surašomi protokolai, skiriamos baudos, deja, visa tai tik nieko nekeičianti pragerto gyvenimo detalė. O užburtas alkoholizmo ratas nepaliaujamai sukasi…
Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK informacija
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
