Ukmergės rajone 2012 – 2016 metais nuo naminių ir laukinių gyvūnų nukentėjo 495 žmonės. Vaikai ir suaugę, neatsargiai elgdamiesi, dažnai būna gyvūnų apdraskyti ar jų apkandžioti.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sužeisti gyvūnai apdrasko medžiotojus ar, atklydę į sodybas, laukiniai gyvūnai apkandžioja, apdrasko, apseilėja jų gyventojus. Visada nuogąstaujama, kad šie gyvūnai gali būti užsikrėtę pasiutlige, o pažeidus žmogaus odą, virusas galėjo patekti į organizmą ir sukelti nepagydomą ligą – pasiutligę. Nors susirgimų pasiutlige registruojama retai, tačiau susirgus šia liga pasekmės tragiškos. Todėl visais atvejais labai atsakingai sprendžiama, ar būtina nukentėjusįjį vakcinuoti. Savalaikis vakcinavimas yra vienintelė priemonė išvengti susirgimo pasiutlige.
Nuo 2012 metų Ukmergės rajone pastebimas nukentėjusiųjų nuo gyvūnų, skiepijamų nuo pasiutligės, asmenų skaičiaus mažėjimas: 2012 m. skiepyti 88, 2013 m. – 55, 2014 m. – 45, 2015 m. – 56, 2016 m. – 52 nukentėjusieji. Šiais metais per pirmą ketvirtį paskirti skiepijimai 7 nukentėjusiems. Vakcina nuo pasiutligės būtinai skiriama tada, kai pažeista galvos ir rankų oda, kai apkandžiojo nežinomas, neturintis šeimininko gyvūnas. Jei gyvūnas žinomas, metų bėgyje skiepytas nuo pasiutligės ir įmanoma stebėti jo sveikatos būklę, jis yra stebimas 14 dienų. Jei per tą laiką susirgimų pasiutlige požymių nestebima, žmonių vakcinaciją galima nutraukti. Jei gyvūnas užmušamas, būtina perduoti jo gaišeną Veterinarijos tarnybai, kuri nedelsiant atlieka tyrimą dėl galimo gyvūno susirgimo pasiutlige.
Laukinių gyvūnų vakcinacija mūsų šalyje sistemingai vykdoma nuo 2006 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis 2016 metais ir per 3 šių metų mėnesius mūsų šalyje nebuvo nustatytas nei vienas gyvūnų pasiutligės atvejis. Lietuvoje 2017 m. balandžio 6 dieną prasidėjo laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Vakcinacija vykdoma tik pasienio teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Tačiau galimybė virusui cirkuliuoti gamtoje išlieka, todėl ir toliau skiriami kontaktavusių su gyvūnais, gyvūnų sužeistų žmonių skiepijimai.
Valstybė pilnai kompensuoja skiepijimų nuo pasiutligės išlaidas, o jos nėra mažos. Viena vakcinos dozė kainuoja 13,65 Eur, o pilnas skiepijimų kursas – 5 kartai. Vienam žmogui išleidžiama iki 68,25 Eur. Per metus susidaro 2381- 2621 Eur. Šias lėšas galima būtų panaudoti žymiai naudingiau. Nukentėjęs žmogus taip pat turi išlaidų kelis kartus vykdamas į gydymo įstaigą skiepytis.
Kad išvengti nemalonios procedūros – skiepijimo, būtina vengti kontakto su nežinomu gyvūnu. Neleiskite vaikams glostyti ir žaisti su nežinomais gyvūnais, atsargiai elkitės su į sodybas atklydusiais gyvūnais, kelias dienas stebėkite jų būklę. Nelieskite plikomis rankomis rastų nugaišusių gyvūnų, nelupkite jų kailio – pasiutligės viruso gali būti ant gyvūno plaukų ar odos, todėl prisilietus taip pat galima užsikrėsti. Gyvūnai nemėgsta alkoholio kvapo, todėl išgėrę žmonės dažnai būna apkandžioti, kai reiškia šiltus jausmus augintiniams. Jei gyvūnas grybštelėjo ar apkandžiojo, jei ant odos pateko gyvūno seilių, pažeistą vietą nuplaukite tekančiu vandeniu su muilu ir būtinai kreipkitės į ligoninės priėmimo skyrių ar pirminę sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytojas paskirs skiepų kursą, o visuomenės sveikatos specialistai pasirūpins, kad vakcina būtų nuvežta į Jūsų gydymo įstaigą, perduos informaciją veterinarijos specialistams dėl gyvūno stebėjimo ar tyrimo.
Informaciją parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rita Bagdanavičiūtė.
Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė
