Pradinis Lietuvos naujienos Šąlantys kiaurose būdose: ar mums tikrai rūpi?

Šąlantys kiaurose būdose: ar mums tikrai rūpi?

1008
0

Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėja žiemą, kai šunys laikomi sukiužusiose būdose ar visai be užuovėjos ir net spaudžiant dideliam šalčiui į patalpą nėra įvedami.

Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.

Apmaudu, kad augintiniais nesirūpinantys šeimininkai dažnai atsakomybės išvengia. Taip nutinka todėl, kad gyventojai, pastebėję neprižiūrimus šunis, į atitinkamas tarnybas kreipiasi ne visada. Įsisuka užburtas ratas – gyvūnai ir toliau ištisas žiemas šąla, o įstatymus pažeidžiantys jų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami. Todėl labai svarbu, pamačius lauke šąlantį šunį, apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms.

Taigi, kokios turėtų būti užtikrinamos sąlygos šunis laikant žiemą lauke? Į ką atkreipti dėmesį siekiant nustatyti, ar gyvūnas prižiūrimas tinkamai?

Šilta ir sausa užuovėja – gyvybiškai svarbi

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad būtina pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda, kadangi tai dažnai yra vienintelė gyvūno užuovėja nuo šalčio ir vėjo. Būda turėtų būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių.

 „Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.“ – rašoma VMVT interneto svetainėje 2022 m. gruodį skelbtame pranešime. Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į būdos pastatymo vietą – ji turėtų būti užuovėjoje.

VMVT specialistai taip pat primena apie lauke laikomų gyvūnų mitybos žiemos metu ypatumus. „Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.“ – rašoma VMVT tinklapyje.

Pastebėjau neprižiūrimą šunį – nuo ko pradėti?

Visų pirma, pastebėjus, kad šeimininkai nesirūpina savo augintiniais – būtina apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Šuo, paliktas ant sniego be tinkamos užuovėjos, ar kai patirpsta – baloje, grandinė – nesiekia nei metro, dubenėlyje užšalęs vanduo, gyvūnas nėra reguliariai maitinamas. Tokius vaizdus vykdami aplankyti giminių, kaimynystėje ar pravažiuojant Lietuvoje turbūt yra matęs kiekvienas. Tai, kiek šiems gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų, t. y. – kiekvieno mūsų, pilietiškumo.

Pranešdami apie gyvūnų nepriežiūrą, ne tik padėsite vargstančiam šuniui, bet ir didinsite visuomenės sąmoningumą ir skatinsite atsakingesnį požiūrį į gyvūnų laikymą.  Kiekviena ištiesta pagalbos ranka, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, yra reikšminga. Dažnai atsakingos institucijos imasi veiksmų, tik gavusios pranešimus, nes gyvūnų gerovės pažeidimų – daug, jų visų sužiūrėti ir patikrinti institucijos nepajėgios, todėl čia labai svarbi visuomenės suteikiama informacija.

Žingsniai nuo ko, pastebėjus neprižiūrimą šunį, pradėti labai aiškiai apibūdinami „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“. Ją, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).

Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint.

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ – įrankis, kuris veikia

„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ naudotis išties labai patogu“ – teigia visai neseniai šią instrukciją išbandžiusi vilnietė. „Vilniaus rajone esančiame vienkiemyje pastebėjau du prie būdų pririštus šunis. Vieno šuns būda buvo kiaura. Buvo labai neramu, kaip šuo tokioje būdoje ištvers žiemą, tačiau kaip jam padėti – nežinojau. Laimei, internete radau GGI paskelbtą informaciją ir skundo formą, kurią užpildžiusi nusiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“ – įvykio detales apibūdina netinkamai laikomą gyvūną pastebėjusi moteris.

Vilnietė pasakoja, kad minėtą instrukciją rado organizacijos „Gyvūnų globos iniciatyvos“ interneto svetainėje: „Instrukcijoje išvardijami skirtingi gyvūnų gerovės pažeidimo atvejai: gyvūnas mušamas, laikomas per mažame voljere, yra nešeriamas ir daugelis kitų. Pasirinkus konkretų  atvejį, gauni visą reikiamą informaciją: kokie teisės aktai aktualūs, koks baudos dydis numatomas, kokia už atvejo ištyrimą institucija yra atsakinga ir per kiek laiko turėtų sureaguoti“ – įrankio privalumus vardija Vilniaus gyventoja.

Anot moters, ypatingai naudinga puslapyje pateikiama pranešimo forma, kurią užpildyti – nesudėtinga.  „Nereikia galvoti, kur kreiptis, kokią informaciją pateikti, viskas tarsi ant lėkštutės paduota – tiesiog užpildai ir išsiunti. Tai tikrai nepareikalauja nei daug laiko, nei pastangų“ – teigia kalbinta vilnietė.

Į pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą sureaguota greitai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, gavę pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą, jau kitą dieną atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu rasta gyvūno laikymo vieta netvarkinga, viena būda nesandari ir gyvūnus prižiūrintis asmuo įpareigotas sutvarkyti laikymo vietą. Taip pat nepateikta informacija apie gyvūnams atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti ir neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Gyvūnų augintinių duomenų bazėje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad po patikrinimo gavo informaciją iš laikytojo, kad gyvūnų laikymo vieta ir šuns būdos sutvarkytos. Tarnyba numatė sekantį gyvūnų laikymo bei sveikatingumo patikrinimą. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

„GGI suteikta informacija labai prisidėjo prie to, kad būtų atkreiptas dėmesys į šių konkrečių gyvūnų laikymo sąlygas. Buvau maloniai nustebinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į skundą sureagavo greitai. Pranešti apie pastebėtą atvejį, mano manymu, buvo paprasčiausia pareiga ir elementarus žmogiškumas“ – teigia kalbinta vilnietė.

Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai

Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt.

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

 

 

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia