Ketvirtadienį pirmą kartą posėdžiavo Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisija, praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Ketvirtadienio posėdyje komisija nagrinėjo 21 objektą, dėl kurio kreipėsi Ukmergės, Anykščių, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių rajonų savivaldybės ir privatūs asmenys.
Trys paminklai ir dvi gatvės buvo pripažinti kaip propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus, skelbia LGGRTC.
„Komisija bendru sutarimu nusprendė, kad tai Ukmergės mieste esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų armijos kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose“, – po posėdžio sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Pažymima, kad visus tris įvardintus paminklus rekomenduojama nukelti, rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvę pervadinti, o kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvėje įrengti paaiškinančią lentelę.
„P. Cvirka tiesiogiai kolaboravo, parvežė Stalino saulę į Lietuvą, tai asmuo, dėl kurio Lietuvos valstybingumui ir visuomenei padarytos žalos yra žinomos, aiškios ir suprantamos. J. Gagarinas buvo daugiau ideologinis įrankis Sovietų Sąjungoje. Niekas nenuginčys, kad jis buvo pirmasis kosmonautas ir tai didelis įvykis pasaulio istorijoje“, – tvirtino V. Karčiauskas.
Dėl dar keturių objektų ketveriose kapinėse, esančiose Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų savivaldybių teritorijose, palaidojimo vietose esančių paminklų sovietų kariams – bus raštu kreipiamasi nuomonės į Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijas, taip pat Kultūros paveldo departamentą, skelbia LGGRTC. Gavus šių institucijų pozicijas, komisija spręs dėl tolimesnio paminklų likimo.
Ketvirtadienio posėdyje taip pat buvo išrinktas komisijos pirmininko pavaduotojas. Juo tapo Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas, praneša tyrimo centras.
Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją Seimas sudarė birželio pradžioje. Ją sudaro 9 įvairių sričių specialistai.
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Praėjusių metų gruodį priimtas įstatymas numato prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Viešųjų objektų vertinimą ir pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks LGGRTC ir savivaldybių institucijos.
Ukmergės rajono meras Darius Varnas sako, kad raginimus pašalinti šį paminklą savivaldybė gauna nuolatos. Tačiau, pasak mero, savivaldybė paprasčiausiai dar nespėjo tuo pasirūpinti.
„Jie kreipėsi jau 59 kartą. (…) Mes į tai reaguojame ir tikrai procesas yra spartinamas. Bet kadangi kaip meras esu prisiekęs tik nuo balandžio 19 d., tai negalėjau pulti imtis jokių veiksmų, nes reikėjo dar ir komandą surinkti, ir gauti visokias pažymas“, – Eltai sakė D. Varnas.
„Susitikinėju su tam tikrais žmonėmis, tai tikrai šitą klausimą spręsime artimu metu ir greitai“, – pridėjo Ukmergės rajono meras.
D. Varno teigimu, variantų, kaip pasielgti su J. Krikštaponiui skirtu paminkliniu akmeniu, yra ne vienas. Tačiau, anot politiko, prieš priimdamas bet kokį sprendimą, pirmiausiai jis nori išgirsti visų suinteresuotų pusių argumentus.
„Minčių savivaldoje tikrai yra, bet reikia padiskutuoti ir su tremtiniais, ir su laisvės kovotojais, nes nuomonės tikrai yra labai išsiskyrusios ir tarpusavyje visiškai supykdyti gyventojų tikrai nėra noro. Noriu susitarti ir su pagarba tai padaryti, kad tas akmuo atsirastų žuvimo vietoje ar kapinėse, kur ir priklauso paminklui būti“, – sako Ukmergės rajono meras.
„Pats buvau ir Užsienio reikalų ministerijoje, ir Seime – nuomonę turiu, galima iškelti, kažką perkelti, sutvarkyti šią aikštę, bet nei teritorija toje vietoje nesuformuota. Taip ir neaišku, kodėl jis ten pastatytas, kaip pastatytas, nėra jis ir kažkaip stebuklingai prižiūrimas“, – pažymėjo D. Varnas.
LGGRTC 2016 m. skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame tarnavo J. Krikštaponis vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais, galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
Birželio pradžioje Ukmergėje apsilankiusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė paragino vietos valdžią pašalinti J. Krikštaponio paminklą. Pasak F. Kukliansky, garbinti žmogų, atsakingą už tūkstančių žydų nužudymą, yra nemoralu.
Praėjusį savaitgalį Nacionalinio susivienijimo valdyba kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę bei Lietuvos politikus, ragindami susilaikyti nuo bandymų pašalinti partizano Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje.
