Sausio 25 dieną Dukstynos pagrindinėje mokykloje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon bei Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai. Taip pat buvo pristatyta 2015 metais išleista knyga „Ukmergės žydų bendruomenės istorija” (autorius Julius Zareckas).
Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank).
1942 m. Anos sesuo Margo gavo šaukimą priverstiniam darbui Vokietijoje. Šeimai tai buvo pavojaus signalas. Dėl to Frankai persikraustė į slėptuvę, įrengtą palėpėje už Anos tėvo O.Franko firmos kontoros. Vis dėlto 1944 m. besislapstančius žydus kažkas išdavė ir visa šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklą. Ana Frank mirė Bergen Belzene (Vokietija) 1945 m., nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Iki stovyklos išlaisvinimo buvo likęs tik vienas mėnuo. Tėvas vienintelis išliko gyvas.
Anos dienoraštis
„Kaip puiku, kad bent galiu užrašyti tai, ką jaučiu ir galvoju; kitaip aš, turbūt, visiškai uždusčiau“ (Ana Frank).
26 mėnesius, praleistus slėptuvėje, Ana Frank rašė dienoraštį: jame perteikė savo būgštavimus dėl supančio pasaulio grėsmės, su juo dalinosi nuotaikomis, viltimi, mintimis, kilusiomis bręstančios mergaitės galvoje, aprašė slėptuvės žmones, kasdienybę. Dienoraštis išliko ir 1947 m. buvo publikuotas. Dienoraštis tapo vienu garsiausių dokumentų, liudijančių apie baisumus, Antrojo pasaulinio karo metais ištikusius žydų tautą. Jis virto knyga, išversta jau į 55 pasaulio kalbas, išleistas apie 25 mln. egz. tiražu. Jos pagrindu kuriami filmai, spektakliai. 1997 m. dienoraštis buvo išverstas ir į lietuvių kalbą.
Su dideliu susidomėjimu vyresniųjų klasių moksleiviai ir svečiai išklausė šią istoriją. Mokyklos direktorė Daiva Liumparienė padėkojo Ukmergės žydų bendruomenei už iniciatyvą eksponuoti šią parodą būtent šioje mokykloje. Parodos atidarymo metu moksleiviai skaitė ištraukas iš Anos dienoraščio.
Paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“ ir Lietuva
Parodos atvykimas į Lietuvą – tai intensyvaus Anos Frank namų ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus bendradarbiavimo rezultatas. Mintis atvežti parodą į Lietuvą kilo Johannes Thaler, dirbusiam muziejuje 1997 – 1998 m.
Parodos „Ana Frank – istorija šiandienai“ atgabenimo į Lietuvą sumanyme glūdi daugiau siekių nei tik jos eksponavimas. Ši paroda – sudėtinė dalis plataus kultūrinio – edukacinio projekto, apimančio darbą su mokytojais ir moksleiviais, užsiėmimus su mokiniais, įvairius kultūrinius renginius.
Tekste naudotos citatos paimtos iš Ana Frank Stichting leidinio „Ana Frank – istorija šiandienai“ (1999 m., lietuviškas vertimas).
