Pradinis Lietuvos naujienos Į Lietuvą prieš 50 metų grąžinti stumbrai: populiacija auga itin lėtai

Į Lietuvą prieš 50 metų grąžinti stumbrai: populiacija auga itin lėtai

342
0
Michael Gäbler nuotr.

Šiemet minimas 50 metų jubiliejus, kai į Lietuvos gamtą grąžinti stumbrai. Per šį laiką atidaryti 2 stumbrų aptvarai, o juose ir laukinėje gamtoje yra apie 280 didžiųjų gyvūnų. Vis dėlto gamtininkai pabrėžia, kad nors dėl netolygaus pasiskirstymo teritorijoje stumbrų populiacijos augimas šalyje yra gana lėtas, numatytos priemonės stumbrų situacijos gerinimui jau pradėtos įgyvendinti.

Pasak valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininko Jono Leikos, aptvariniai stumbrai į Lietuvą, Pašilių stumbryną buvo atvežti 1969 m. 1973 m. gegužės 6 d. penki stumbrai iš Pašilių stumbryno aptvaro buvo išleisti į laisvę. Reintrodukcija buvo sėkminga ir nuo to laiko stumbrai laisvai gyvena Lietuvos miškuose. Girininko teigimu, šiuo metu šalyje yra apie 280 stumbrų: apie 220-230 Panevėžio, Kėdainių rajonuose, kur intensyviai vykdoma žemdirbystė, likusi dalis gyvena Dzūkijoje.

Baiminasi medžiotojų įsikišimo

Kelioliką metų stumbrus miškuose stebintis gamtininkas ir gamtos fotografas Romualdas Barauskas teigia, kad didžioji dalis stumbrų gyvena nedėkingoje zonoje, kur yra vykdoma didelė dalis šalies žemdirbystės. Jo nuomone, dėl ūkininkų nepritarimo laisvėje gyvenantiems stumbrams, valstybė neskatina visuomenės pasididžiavimo šiais istoriniais gyvūnais.

„Esmė yra kaip valstybė prižiūri. Tu gali daryti iš to stumbro pozityvą, kažką, kuo galėtume didžiuotis – juk tai Lietuvos valstybės simbolis, mūsų istorinis palikimas. Visiška reklama Lietuvai buvo „Giesmė apie stumbrą“, o dabar tą apleidome, ta reklama naudojasi lenkai ir baltarusiai.

Taip, stumbras tai ne stirna, ne kiškis, kai praeina tai tas poveikis ženklesnis, nėra ko norėt. Niekas čia garsiai to nepasakys, bet tarp eilučių yra susiformavęs tikslas juos išmedžioti, kad neliktų laisvėje, o tik aptvaruose“, – nusivylimu dalinosi R. Barauskas.
Aplinkos ministro patarėjas ir gamtininkas Marius Čepulis sutiko, kad nors stumbrai ir apsunkina vidurio Lietuvos ūkininkų kasdienybę, vis dėlto jų medžioklės įteisinimo artimuose planuose tikrai nėra.

„Medžioti stumbrų tikrai nėra numatoma. Galbūt ateity, kai pas mus jų bus ne 200, o keli tūkstančiai, tada galbūt. Bet dabar jokiais tarptautiniais aktais, jų negalima medžioti nei Lenkijoje, nei Baltarusijoje, niekur jų dar negalima medžioti. Tai yra tarptautinės raudonosios knygos rūšis. Nors kai kurios šalys jau pernai kėlė šitą klausimą, ypač pati Lenkija, kuri daugiausiai ir saugo tų stumbrų, tai dar nėra ta populiacija taip atsistačiusi, kad būtų saugu ją medžiot“, – aiškino specialistas.

Planuojami pokyčiai naudingi ir ūkininkams, ir stumbrams

Pasak M. Čepulio, pagrindinė problema yra tai, kad didelė stumbrų banda gyvena siauroje teritorijoje, kur daro žalą ne tik ūkininkams, bet ir sau. Dėl uždaros populiacijos ir naujų genų trūkumo bandoje randasi išsigimimai, didėja ligų bei ankstyvų mirčių atvejai.

„Žmonės nemėgsta stumbrų, nes žmonės iš viso nemėgsta gyvūnų, kurie kelia problemas.

Čia yra žmonių bėdos, o ne stumbrų bėdos. Problema yra ta, kad jie gyvena siauroje teritorijoje, bent jau gyveno iki šių metų – nuo Panevėžio iki Kėdainių, tarp via Balticos ir Nevėžio, ir niekur iš tos teritorijos nėjo. Jie ten dauginosi, dauginosi tarpusavyje, prastėjo jų genetika, atsirado imbridingas, todėl jie tapo neatsparesni ligoms, didėjo apsigimimų tikimybė, mirtingumas.

Dalis tų stumbrų, kurie buvo prie Kėdainių, jie perėjo Via Baltica šiemet ir dabar klajoja kažkur netoli Jonavos. Ir galbūt kažkur nuklys link Ukmergės. Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 stumbrų ir jeigu jie pasklistų po visą Lietuvą, niekas nežinotų, kad jie yra ir jie tokių problemų nekeltų, ir net kalbos apie tai nebūtų. Nes stumbrų, kol jų buvo apie 100-150 žmonės net nežinojo, kad jie yra laisvėje pas mus“, – „Tvariai Lietuvai“ pasakojo gamtininkas.

Specialisto duomenimis, buvo priimtas sprendimas tokią esamos populiacijos būklę taisyti dalį stumbrų perkeliant iš vidurio Lietuvos į Dzūkiją, kur šių metų kovo mėnesį Stėgalių gamtiniame komplekse atidarytas stumbrynas. Ten bus formuojama ir paleidžiama nauja banda, kuri susitiks su vietiniais stumbrais, atėjusiais iš Lenkijos ir Baltarusijos. Tikimasi, kad įvedus stumbrų su naujais genais esama stumbrų populiaciją taps sveikesne.

 

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia