Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams Lietuvoje degančias pievas jau teko gesinti per 1 200 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus (375), Kauno (187), Šiaulių (150) apskrityse. Ugnis jau išdegino per 2 000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau supleškintas 1 pastatas. Gyventojų nuostoliai galėjo būti dar didesni, bet 11 pastatų pavyko nuo ugnies apsaugoti. Per praėjusią savaitę Ukmergės ugniagesiai-gelbėtojai iš 11 bendrų iškvietimų net 7 kartus vyko gesinti degančios žolės.
„Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas. – Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia Štai kovo 17 d. Nemuno deltos regioniniame parke kilusio gaisro metu išdegė keli hektarai paukščių rojumi vadinamo nendryno.
Tačiau žolė ir toliau deginama. Aplinkosaugininkai primena, kad deginti žolės negalima ir įspėja apie padidintą atsakomybę ir nustatytą minimalų žalos gamtai atlyginimo dydį.
Siekdamas sumažinti dėl žmonių neatsakingumo ir deginamos žolės kylančių gaisrų skaičių ir jų skaudžius padarinius aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė šiais veiksmais gamtai daromos žalos apskaičiavimą. Dabar žolės padegėjui reikės atlyginti mažiausiai 100 eurų gamtai padarytą žalą nepriklausomai nuo ploto, kuris išdegė.
„Deja, vien raginimų ir perspėjimų, kad toks neatsakingas elgesys sukelia skaudžių pasekmių, nepakanka. Jei savo ir kitų žmonių, gyvūnų saugumas yra nepakankamas motyvas elgtis atsakingai, turime kalbėti suprantamai ir, liaudiškai tariant, kirsti pažeidėjams per kišenę“, – sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.
Pernai dėl degančios žolės ir ražienų kilo daugiau kaip 4 000 gaisrų. Jų metu išdegė tūkstančiai hektarų pievų, ražienų, pamiškių. Laimei, šiuose gaisruose nežuvo žmonės, bet jie tapo mirtini daugybei gyvūnų.
Aplinkosaugininkai primena, kad už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia iki 230 Eur baudos. Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami beveik 300 eurų bauda. Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, gresia didesnė kaip 1 100 Eur bauda.
Pastebėję miško gaisrus ar deginamą žolę gyventojai raginami apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Parengta pagal vpgt.lt ir am.lt inf.
Skaitytojo nuotr./ Žolė dega paupyje, šalia tilto, Vilniaus g.
Užfiksavote deginamą žolę ar jau išdegusius plotus? Siųskite nuotraukas vilkmerge@vilkmerge.lt
Skaitytojos Liudmilos nuotr. ir video (spausti ant nuotr. )
