Paskutiniąją gegužės mėnesio penktadienio popietę Ukmergės kultūros centro moterų choro „ŽEMYNA“ moterys svečiavosi Ukmergės “RYTO” specialiojoje mokykloje ir ten aplankė ypatingų poreikių turinčius vaikučius, domėjosi jų problemomis, džiaugėsi mokyklos ugdytinių pasiekimais.
Nors šio kolektyvo moterys yra dainuojančios, tačiau tą kartą jos nerengė specialios muzikinės programos, o norėjo tiesiog pabūti su vaikučiais, išklausyti jų norus ir svajones bei kartu pakeliauti po vaikystės šalį.
Kaip ir kiekvienos vaikystės šventės metu, vaikai, padedant jų rūpestingoms mokytojoms, žaidė žaidimus, “pūtė” muilo burbulus, šėlo vaikystės šalyje. Šventės metu tikrai netrūko gerų emocijų ir šypsenų, o ypač rungtyniaujant mokytojoms bei jų padėjėjoms, kai jos varžėsi, kas greičiau pripūs balioną. Vaikams ši rungtis sukėlė ypatingai daug saldaus juoko.
Besibaigiant šventei, vaikai ant dangaus žibinto rašė ir piešė savo svajones bei norus. Kad šių mažųjų pasaulio stebuklų norai išsipildytų, jų atskleisti negalime, bet labai tikime, kad jie tikrai išsipildys-gal ne rytoj, gal už metų, bet išsipildys.
Šventės kulminacija buvo vaikučiams surasti paslėptą lobį, o tai jiems sukėlė ypatingai daug emocijų ir šypsenų. Kai ši užduotis buvo sėkmingai įvykdyta ir paslpėtas lobis buvo surastas, padedant mokyklos direktorei Elenai Šemetienei, moterų choro “Žemyna” entuziastės paleido į dangų žibintą su vaikų svajonėmis ir norais. Tai stebėdami vaikai per salės langą, smagiai mojavo rankutėmis savo kylančioms svajonėms bei nuoširdžiai plojo delnukais. Belieka tikėtis, kad visos svajonės išsipildys, juk svarbiausia yra to labai norėti ir tikėti. Na, o mūsų visų pareiga mažų žmogučių svajones ir norus paversti realybe, juk taip norėtųsi, kad visi vaikai būtų laimingi kas dieną, kas sekundę, kad būtų kuo mažiau pykčio ir apgaulės, juk vaikystė – nepakartojamas žmogaus gyvenimo etapas ir, nors ne visuomet ji šviesi, bet kai mes turime tokių nuostabių ir atsidavusių vaikams darbuotojų, kokios dirba Ukmergės “RYTO” specialiojoje mokykloje, nekyla abejonių dėl profesionalaus vaikų ugdymo ir šviesios jų ateities.
Džiugu buvo stebėti, kad šio apsilankymo metu nebuvo užfiksuota nė vieno nuliūdusio veiduko.
Žiūrėdamos į nuoširdžius vaikų veidus, šypsenas, mintyse linkėjome, kad jų vaikiškas mažas pasaulis, apgaubtas stebuklų skraiste, tęstųsi dar ilgai.
Na, o moterų choro „ŽEMYNA“ entuziastės pažadėjo dar sugrįžti pas šiuos vaikučius ir nuoširdžiai palinkėjo šiems mažiems pasaulio stebuklams džiaugtis bėgančiais per lauką spinduliais, kurie atneša gėlėtą vasarą, nerūpestingai šokinėti pievų takeliais, statyti trapiausias smėlio pilis, pasisupti džiugioje vaikystės karuselėje. Tegul spalvota vaikystės pasaka dar nesibaigia ilgai ilgai.
Ukmergės kultūros centro moterų choro “ŽEMYNA” choristė Jolanta Maleronkienė
Nuotraukos Nerijaus Dambausko
