Pradinis Lietuvos naujienos VRK siūlo keisti 45 vienmandačių Seimo rinkimų apygardų ribas: Širvintų-Ukmergės rinkimų apygardą...

VRK siūlo keisti 45 vienmandačių Seimo rinkimų apygardų ribas: Širvintų-Ukmergės rinkimų apygardą siūloma pavadinti Deltuvos pietine

451
1
vrk.lt nuotr.
Prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo naikinti šiaurės rytų Lietuvoje esančią Molėtų-Širvintų apygardą. Nauja apygarda atsirastų Vilniaus regione, sujungiant Molėtų ir Švenčionių rinkimų apygardas – jos būtų pavadintos Nalšios pietine rinkimų apygarda. Taip pat būtų perbraižyta ir Širvintų-Ukmergės rinkimų apygarda – ją siūloma pavadinti Deltuvos pietine.

Iš viso siūloma keisti 45 vienmandačių apygardų ribas. 34 vienmandatės rinkimų apygardos jungtų dviejų, kai kuriais atvejais – trijų savivaldybių apylinkes.
„Kodėl reikia keisti apygardų ribas – atsakymas banalus – demografiniai pokyčiai Lietuvoje. 14 apygardų nebeatitinka Rinkimų kodekso reikalavimo“, – pristatant projektą Seime, pirmadienį teigė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Rinkimų kodeksas komisiją įpareigoja apygardas sudaryti iki rinkimų likus 7 mėnesiams, tačiau, atsižvelgiant ir į kandidatų poreikius, apygardų ribas ketinama patvirtinti iki šių metų galo.
„Suprantame, kad ne tik VRK ruošiasi rinkimams, bet ir kampanijų dalyviai – tiek partijos, tiek kandidatai. Tad stengsimės sudaryti apygardų ribas iki metų pabaigos, kad visiems užtektų laiko pasiruošti ir kad galėtume paskelbti išlaidų limitus apygardose ir nebereikėtų didelių pokyčių prieš pat kampanijos pradžią“, – akcentavo L. Petronienė.
Kaip pažymi rinkimų apygardų pokyčio žemėlapį parengęs VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandas Tučas, įvykdžius pokyčius, vienmandačių apygardų skaičius šalyje išliktų tas pats – 71.
„Šiaurės Lietuvoje viena apygarda naikinama, o Vilniaus metropoliniame regione viena yra sukuriama. (…) šie pokyčiai, lyginant su 2016 ir 2020 metais, jie yra mažesni, nes tuomet buvo naikinamos ir perkeliamos dvi apygardos, o dabar tik viena“, – kalbėjo dr. R. Tučas.
„Teritorijos nedingsta – jos kitaip sujungiamos“, – pabrėžė R. Tučas.
Jis taip pat pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje leidžiamo nuokrypio neatitinka 15 apygardų – 7 yra per mažos ir kitos 8, įskaitant lietuvių bendruomenės rinkimų apygardą, per didelės.
„Per mažos apygardos daugiausia koncentruojasi Šiaurės rytų Lietuvoje. Tai būtų – Sėlos vakarinė, Sėlos rytinės, Karšuvos, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė, Molėtų-Širvintų, ir Panevėžio mieste – Nevėžio apygarda. Per didelės apygardos – Vilniaus metropoliniame regione, labai stipriai išaugo Nemenčinės – ji jau 10 proc. punktų viršija leistiną rinkėjų ribą. Taip pat ją viršija Medininkų, Vilniaus mieste esanti Naujamiesčio-Naujininkų ir Naujosios Vilnios apylinkė. (…) Kauno regione yra dvi – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės ir viena, sparčiausiai auganti – Mėguvos apygarda, (…) kuri apima Palangą, dalį Kretingos rajono savivaldybės ir šiaurinę Klaipėdos rajono savivaldybės dalį“, – pažymėjo doc. dr. R. Tučas.
Tuo metu VRK pirmininkė L. Petronienė atkreipė dėmesį, kad rinkimų apygardos gali būti sudaromos tik iš besiribojnačių apylinkių.
Daugiausia pokyčių – Šiaurės Lietuvoje
Anot R. Tučo, didžiausias pokytis Šiaurės Lietuvoje – naikinama Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda.
Tuo metu Kupiškis su Biržais sudarys Sėlos vakarinę apygardą, sako R. Tučas. Taip pat, kadangi prie Rokiškio nebeišeina jungti Kupiškio, prie jo jungiama didžioji Zarasų savivaldybės dalis kartu su Zarasų miestu. Ši apygarda vadinsis Sėlos rytine.
Visaginas vėl jungiamas kartu su Ignalina, pažymi R. Tučas.
„Anksčiau Ignalina ir Švenčionys sudarė Nalšios pietinę rinkimų apygardą, dabar Ignalina yra jungiama prie Visagino ir prie likusios Zarasų dalies – tai sudarytų Nalšios šiaurinę rinkimų apygardą“, – sakė VU docentas ir pažymėjo, kad tuo metu Nalšios pietinę apygardą sudarytų Molėtų ir Švenčionių savivaldybės, nei vienos jų neskaldant.
„Panevėžio mieste – per maža Nevėžio apygarda, todėl Vandentiekio rinkimų apylinkė, kuri anksčiau priklausė Aukštaitijos rinkimų apygardai, būtų jungiama prie Nevėžio rinkimų apygardos. (…) Tuomet per maža tampa Aukštaitijos rinkimų apygarda, kuri apima Panevėžio rajoną ir dalį miesto, prie jos būtų prijungiama Velžio rinkimų apylinkė“, – pokyčius Panevėžio rajone įvardijo R. Tučas.
Deltuvos šiaurinė apygarda iki tol buvo sudaryta iš Anykščių ir dalies Panevėžio rajono, dabar prisijungtų šiaurinė Ukmergės savivaldybės dalis. Būtų suskaldyta Ukmergės savivaldybė – (…) Šiaurinė, kaimiška, dalis ir pats Ukmergės miestas būtų jungiamas su Širvintomis į vieną, Deltuvos pietinę, rinkimų apygardą. O Upninkų rinkimų apygarda būtų grąžinta į Jonavos sudėtį ir Jonava taptų rinkimų apygarda, kuri sutampa su savivaldybe“, – teigė docentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Paberžės rinkimų apylinkė, kuri priklauso Vilniaus rajonui, prieš tai buvo jungiama prie Molėtų-Širvintų apygardos, dabar būtų grąžinta vėl į Vilniaus rajono sudėtį ir būtų jungiama prie Riešės rinkimų apygardos.
Šiaurės Lietuvoje tik Utenos rinkimų apygarda liktų nepaliesta, pažymėjo R. Tučas.
„Domino“ pajūryje
Nemažai pokyčių siūloma įvesti ir pajūrio regione. Anot R. Tučo, rinkimų apylinkes, iki šiol priklausiusias Mėguvos rinkimų apygardai, esančias Kretingos rajone, siūloma prijungti prie Kuršo apygardos.
„Tai būtų Laukžemės ir Lazdininkų. Jos abi yra Darbėnų seniūnijoje. (…) Tenka iš apygardos pietinės dalies atskirti kelias apylinkes ir jas jungti prie Gargždų. Tai būtų Jakų ir Gindulių rinkimų apylinkės. (…) Perkėlus jas į Gargždų, ta apygarda tampa per didelė. Tuomet vėl reikia, kaip domino efektu, pora apylinkių jungti. Todėl (…) buvo nuspręsta prie Marių rinkimų apygardos (…) prijungti dvi Klaipėdos rajono apylinkes – Drėvernos ir Dituvos“, – sakė R. Tučas.
„Ir Marių rinkimų apygarda būtų sudaryta nebe vien iš Klaipėdos miesto rinkimų apylinkių, bet ir iš dviejų Klaipėdos rajono rinkimų apylinkių. Karšuvos apygarda per maža – nutarta, kad ją reikia įkelti kartu su Skaudvilės, Adakavo ir Trepų apylinkėmis. Jos priklauso tai pačiai seniūnijai. (…) Ir Karšuvos apygardą sudarytų Jurbarko, Pagėgių, iš trijų Gaurės seniūnijos apylinkių ir dar prisijungtų trys Skaudvilės rinkimų apygardos“, – pokyčius pristatė docentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad sumažėtų Tauragės rinkimų apygarda, taip pat buvo nutarta nuo Kelmės ir Šilalės apygardos atskirti Biržų lauko rinkimų apylinkę – iki šiol ji priklausiusi Šilalės savivaldybei, bet būtų prijungiama prie Tauragės.
„Prie Žiemgalos vakarinės būtų prijungiama Bridų rinkimų apylinkė, priklausanti Šiaulių rajonui. Prie Mažeikių rinkimų apygardos būtų prijungta Bugenių rinkimų apylinkė, iki tol priklausiusi Žemaitijos šiaurinei apygardai“, – pažymėjo R. Tučas.
Pietų Lietuvoje – pokyčių nedaug
Esminis pokytis pietų Lietuvoje – Vilkaviškio apygardos pildymas, atkreipia dėmesį R. Tučas.
„Vilkaviškio apygarda, kuri sutapo su savivaldybe, tampa per maža, ją reikia papildyti, nuspręsta papildyti trimis apylinkėmis iš Šalių savivaldybės. Tai būtų Kudirkos Naumiestis, Keturnaujiena ir dar viena apylinkė“,
„Marijampolės apygarda yra mažėjanti, prie jos nuspręsta prijungti Šunskų apylinkę. Bet tuomet iškyla grėsmė dėl Sūduvos pietinės apygardos, ją reikia papildyti ir ji papildoma Alytaus priemiesčiais, Miklusėnų rinkimų apylinke. (…) Dainavos apygardoje lieka Prienai, Birštonas ir dalis Alytaus rajono – ten nieko pildyti nereikia“, – pažymėjo R. Tučas pridėdamas, kad Dzūkijos, Jotvingių, Alytaus miesto apygardos, kaip ir dar 23 apygardų ribos, lieka nepasikeitusios.
ELTA primena, kad Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atlieka kasmet, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros akademine bendruomene. Remiantis iš Lietuvos gyventojų registro gautais rinkėjų skaičiaus duomenimis stebimi vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčiai, skelbia VRK.
Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi siekti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius – 34 217, o atskiros apygardos rinkėjų skaičius gali būti nuo 30 796 iki 37 639 rinkėjų.
Kaip numato Rinkimų kodeksas, Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – šalies teritorijoje ir 1 – pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki Seimo rinkimų, nustatyti ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų savo interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, apygardų rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų buveinių adresus ir pastatų, kuriuose yra balsavimo patalpa, adresų koordinates.
Artimiausi Seimo rinkimai numatomi 2024 m. spalio 13 d.

1 KOMENTARAS

  1. Viskas čia gerai. Savivaldybės tuštėja, žmonių mažėjo, todėl apygardos pelečiasi. Tai vyks ir toliau. Kada nors apygardos bus sudaryto jeu nebe iš dviejų, o iš kokių penkių rajonų. Pamatysit.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia