Ukmergėje lankėsi Aplinkos ministerijos delegacija. Jos priešakyje ministras Kęstutis Trečiokas, viceministrai: Daiva Matonienė ir Algirdas Genevičius, ministerijos specialistai. Svečiai susitiko su rajono vadovais, savivaldybės specialistais, savivaldybės įmonių vadovais ir specialistais. Lankytasi UAB ,,Ukmergės vandenys“ dumblo kompostavimo aikštelėje, VĮ Ukmergės miškų urėdijoje, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės skyriuje. Vl. Šlaito bibliotekoje įvyko susitikimas su Ukmergės rajono gyventojais, seniūnais ir seniūnaičiais.
Ukmergės savivaldybė – pirmoji šalyje, kurioje ministerija surengė išvyką, pavadintą „Žaliadieniais“. „Žaliadieniai“ savivaldybėse pradėti rengti ministerijai norint geriau sužinoti kokios problemos vietose. Taip pat aptariami įvairūs klausimai, susiję su ministerijos kuruojamomis sritimis.
Savivaldybėje viceministrė Daiva Matonienė papasakojo apie daugiabučių namų renovaciją. Pasak jos, per 10 metų šalyje renovuota virš 500 namų. Ir renovuotų namų gyventojai gauna mažesnes sąskaitas už šildymą. Tai lemia mažiau suvartotų kilovatvalandžių skaičius. Tačiau gyventojai gali daugiau šildytis. Bet ir tada jie mokės sąlyginai mažiau. Renovuoti namai pagal monitoringo duomenis taupo 60-70 procentų šilumos.
Jeigu namas jau sutvarkytas, specialistų teigimu, renovacija efekto neduos. Efektą tokiu atveju galima pasiekti tik perspektyvoje – brangstant kurui.
Kalbant apie visuomeninių pastatų renovaciją, viceministrė paminėjo, kad tokių pastatų renovacija tikslinga tik tuomet, kai pastatas turės tęstinumą. Pavyzdžiui, mokyklą apsimoka renovuoti tik tada, jeigu ji ateityje turės mokinių.
Svečiai buvo informuoti, kad ukmergiškiai pirmieji Vilniaus apskrityje įvedė rinkliavą už komunalines atliekas. Tai leido šiukšles panaikinti miškuose, pakelėse ir pan. Nuo pernai metų stengiamasi atliekas rūšiuoti. Kadangi sumažino žaliųjų atliekų surinkimo kiekius, buvo galima nekelti rinkliavos kainos, nors sąvartyno „vartų mokestis“ išaugo dvigubai.
Ministerijos atstovai papasakojo, kad siekiama, jog iki 2030 metų nebeliktų atliekų. Jos visos turi būti perdirbamos arba deginamos, taip gaunant energiją. Po metų prekybos centruose turėtų stovėti taromatai – į juos įmetus plastmasinę, stiklinę ar metalinę pakuotę aparatas sugrąžintų pinigus, kurie buvo sumokėti kaip pakuotės užstatas.
Ukmergiškiai buvo informuoti, kad gaus daugiau kaip 5 milijonus litų vandetvarkai. Tai ministerijos sutaupyti pinigai. Taip pat raginta rengti projektus, kuriais remiantis bus skiriami pinigai. Šį kartą lėšos vandentvarkai bus skiriamos tvarkyti vandens tiekimo sistemas gyvenvietėse, nes ir jose turi būti tokios pat sąlygos kaip ir mieste.
Ministras ir ministerijos specialistai gyrė Ukmergę dėl ministerijos kuruojamų sričių tvarkymo. Renovuojant pastatus ukmergiškiai, pasak ministerijos specialistų, „nėra pirmūnai, bet nėra ir atsiliekantys“. Ukmergė patenka į šalies pirmą dvidešimtuką pagal renovuojamus namus.
Apie namų renovacija kalbėta ir ministerijos atstovų susitikime su gyventojais. Ministerijos specialistai teigė, kad renovacijos naudą parodo sąskaita. Pavyzdžiui, Ignalinoje renovuoti 37 namai, kurie gauna tris kartus mažesnes sąskaitas. Gyventojams užsiminus, kad butai pelija, jiems buvo patarta juos vėdinti. Užsiminta, kad valstybė remia vėdinimą – rekuperatorių pastatymą butuose, bet tai yra labai brangu. Specialistai gyventojus ragino galvoti apie alternatyvių energijos šaltinių taikymą – saulės baterijas panaudoti vandens šildymui, namuose naudoti geoterminį šildymą. Svarbiausia nepolitikuoti, o dirbti, kad žmonėms būtų geriau. Kaip pavyzdys buvo pasakyta, kad lėšos, kurias norėta skirti malūnsparnių pirkimui, buvo skirtos pagerinti žmonių gyvenimą.
Susitikime savivaldybėje dalyvavo visų suinteresuotų įmonių vadovai, specialistai. Tačiau rajono tarybos nariai į visiems rajono gyventojams aktualias problemas pažiūrėjo pro pirštus. Salėje be rajono vadovų susitikime dalyvavo tik 4 tarybos nariai. 19-ai rajono tarybos narių šis susitikimas pasirodė neaktualus.
Arvydas Pėšina
Garso įrašas iš susitikimo su aplinkos ministru Vl. Šlaito viešojoje bibliotekoje.
