Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „What makes us different makes us equal“ veikla tęsiasi. 2012 m. kovo 21-25 dienomis vyko jau antrasis projekto partnerių (Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Turkijos ir Ispanijos atstovų) susitikimas. Šįkart – Rumunijoje.
Prieš kelionę į Rumuniją Siesikų vidurinėje mokykloje buvo organizuojama dalyvių atranka – skelbiamas skaniausio nacionalinio patiekalo konkursas. Įkvėpti puikių atsiliepimų iš pirmojo vizito Turkijoje, mokiniai aktyviai dalyvavo naujoje atrankoje: gamino patiekalus ir pristatė juos komisijai. Sėkmė šypsojosi devintokams.
Penki 9-os klasės mokiniai Aušra Orlaitė, Karolina Činikaitė, Justas Pažūsis, Paulius Žižys ir aš – Nerijus Noreika, mūsų klasės auklėtoja Vilma Sapatovienė, projektą koordinuojanti mokytoja Inga Panavaitė-Gailiušienė ir rusų kalbos mokytoja Marytė Talalienė išvykome į Rumuniją, Targoviste miestą. Ten mus pasitiko šeimininkai, supažindino su šeimomis, kuriose gyvensime visą viešnagės laiką.
Įsikūrėme naujuose namuose. Pirmas mūsų laukęs rimtas iššūkis – kalbos barjeras. Tačiau prisiminę visas anglų kalbos pamokų metu sukauptas žinias, susitvarkėme puikiai! Šeimininkai buvo be galo svetingi. Per 5 viešnagės dienas stengėsi supažindinti mus su tradicine Rumunijos virtuve, pasakojo apie vietines tradicijas. Buvo įdomu pamatyti „rumuniško gyvenimo“ kasdienybę. Iš tiesų ji nelabai kuo skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje. Bent jau tokį įspūdį susidarėme per šias kelias dienas… Tik vietinė virtuvė mums pasirodė kiek neįprasta. Net rankomis valgyti teko!
Kiekvieną dieną lankydavomės vietinėje mokykloje, kartu su savo „naujaisiais broliais ir sesėmis“ dalyvaudavome pamokose. Mums neįprasta buvo tai, kad ne mokiniai vaikšto į skirtingų dalykų kabinetus, bet mokytojai ateina į penktokų, šeštokų ar septintokų klases. Todėl viename kabinete yra visko – ir matematinės formulės, ir fizikinių dydžių lentelės, ir rumunų kalbos abėcėlė… Nustebome, kad mokykloje nėra valgyklos. Vaikai iš namų atsineša mamų paruoštas „pietų dėžutes“ ir užkandžiauja pertraukų metu. Rumunijos mokykloje ypač populiari sveikos gyvensenos idėja. Obuolys – būtinas priešpiečių akcentas.
Turėjome galimybę pasiklausyti rumuniškų dainų, pasigrožėti nacionaliniais šokiais. Visų šalių atstovai parengė savo nacionalinių patiekalų pristatymus. Buvo įdomu paragauti kitų šalių valgių ir nors truputį pažinti jų kultūrą. Labiausiai patiko turkiškas kebabas. Tiesa, jo skonis kiek skyrėsi nuo lietuviškos turkiško kebabo interpretacijos… Viešnagės metu aplankėme ir įžymias Rumunijos vietas: Rumunijos karalių vasaros rezidencijos pilis, Vaško figūrų muziejų, Chindia bokštą. Anot legendos, kurią papasakojo Targoviste meras, kiekvienas, užlipęs į bokštą, visam laikui apsigyvena šiame mieste. Įdomu buvo tai, kad meras ne kartą lankėsi Lietuvoje. Jam ypač patiko Trakai.
Po įspūdžių kupinos dienos buvo organizuojami jaunimo vakarai. Turėjome galimybę artimiau susipažinti, pabendrauti. Su savo naujaisiais draugais žaidėme pulą, eidavome pasivaikščioti po miestą. Kiek spėjome pamatyti per kelias viešnagės dienas, laisvalaikį jaunimas leidžia panašiai kaip ir mes Lietuvoje. Šešiolikmečiai visur yra šešiolikmečiai.
„Viskas praeina“ – yra pasakęs vienas budistų vienuolis. Artėjo į pabaigą ir mūsų kelionė. Sunku buvo palikti naujus namus ir naujus draugus, bet teko krautis lagaminus ir ruoštis kelionei į tikruosius namus. Kad šilti viešnagės prisiminimai dar ilgai neišblėstų, su šeimininkais apsikeitėme suvenyrinėmis dovanėlėmis, priminsiančiomis kupiną įspūdžių kelionę, ir atsisveikinome iki kito susitikimo. Kita stotelė – Vengrija.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Nerijus Noreika, 9a kl.
