Baigėsi Lietuvos Respublikos prezidento ir Europos Sąjungos parlamento narių rinkimai. Paaiškėjo kas ateinančius penkerius metus eis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir atstovaus Lietuvą Europos Sąjungos parlamente.
Rinkimų antras turas prasidėjo gegužės 21 dieną. Pirmą išankstinio balsavimo dieną atėjo balsuoti 277 rinkėjai. Dar 51 rinkėjui balsavus spec. paštu, tą dieną užfiksuotas 0,97 proc. rinkėjų aktyvumas. Viso išankstiniame balsavime savo balsus rajone atidavė 2818 arba 8,37 proc. rinkėjų. Didžiausias rinkėjų aktyvumas išankstinio balsavimo metu šalyje užfiksuotas Ignalinos rajone – 14,17 proc., mažiausias Klaipėdos mieste – 3,65 proc.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis rinkimams pasibaigus paaiškėjo, kad juose dalyvavo 47,3 proc. rinkėjų. Šiuose rinkimuose aktyviausiai balsavo Šalčininkų rajono rinkėjai. Čia balsuoti atėjo 57,08 proc. rinkėjų. Mažiausias procentinis rinkėjų skaičius buvo Visagine. Čia balsavo 37,09 proc. rinkėjų.
Lietuvos Respublikos Prezidento antro turo rinkimuose už Dalią Grybauskaitę balsavo 700 584, arba 59,05 proc. rinkėjų. Zigmantas Balčytis sulaukė 485 935, arba 40,95 proc. rinkėjų balsų. Prezidento rinkimuose 1,99 proc. biuletenių pripažinta negaliojančiais. Nors pirmame rinkimų ture Dalia Grybauskaitė laimėjo 55 savivaldybėse, o Zigmantas Balčytis tik vienoje, šiame ture Dalia Grybauskaitė nugalėjo 52 savivaldybėse, o Zigmantas Balčytis – 8.
Ukmergės rajone rinkimuose dalyvavo 45,71 proc. rinkėjų. Negaliojančių biuletenių buvo toks pat procentas kaip ir šalyje – 1,99. Už Dalią Grybauskaitę rajone balsavo 8958, arba 59,13 procento rinkėjų. Už Zigmantą Balčytį – 6192, arba 40,87 proc. rinkėjų. Už Dalią Grybauskaitę aktyviausiai balsuota Želvoje. Čia ji gavo 78,91 proc. balsų, bet Tulpiakiemio apylinkėje tik 44,78 proc. balsų. Zigmantas Balčytis Želvoje gavo mažiausiai balsų – 21,09 proc., Tulpiakiemyje – 55,22 proc. rinkėjų balsų.
Šiuose rinkimuose aktyviausi buvo Laumėnų apylinkės rinkėjai. Čia balsuoti atėjo 63,14 proc. rinkėjų. Pasyviausi buvo Vidiškių apylinkės rinkėjai – 37,36 proc. Mieste aktyviausia buvo Klaipėdos apylinkė. Joje užfiksuota 55,35 proc. rinkėjų aktyvumas.
Europarlamento rinkimuose išankstiniais duomenimis šalyje balsavo 47,28 proc. rinkėjų. Daugiausia balsų – 17,39 proc. gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, antri – Lietuvos socialdemokratų partija su 17,27 proc. balsų. Treti su 16,52 proc. balsų – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, ketvirti – partija Tvarka ir teisingumas, surinkusi 14,27 proc. balsų. Visos šios partijos Europos Sąjungos parlamente turės po du parlamentarus. Po vieną europarlamentarą turės Darbo partija (12,83 proc. balsų), Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (8,06 proc.) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.). Vietų europarlamente neiškovojo Lietuvos žaliųjų partija (3,55 proc.), Tautininkų sąjunga (1,99 proc.) ir Liberalų ir centro sąjunga gavusi 1,49 proc. balsų.
Ukmergės rajone Europos Sąjungos parlamentą rinko 45,69 proc., arba 15 448 rinkėjai. Daugiausia balsų – 25,76 proc. rajone gavo Lietuvos socialdemokratų partija, antra Darbo partija, gavusi 18,53 proc. balsų. Trečioje vietoje rajone Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (14,78 proc.), ketvirti – partija Tvarka ir teisingumas (13,05 proc.), penkti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (11,44 proc.), šešti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,86 proc.), septinti – Lietuvos žaliųjų partija (3,31 proc.), aštunti – Tautininkų sąjunga (2,06 proc.), devinti – Liberalų ir centro sąjunga (1,33 proc.), dešimti – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ (0,88 proc.).
Daugumoje apylinkių rajone rinkimuose daugiausia balsų surinko Socialdemokratų partija. Darbo partija nugalėjo Petronyse, Taujėnuose ir Baleliuose. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai daugiausiai balsų surinko Lėne ir Nuotekuose. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Kulniškiuose ir Šešuoliuose.
Išankstiniais duomenimis į Europos Sąjungos parlamentą patenka Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai – Gabrielius Landsbergis ir Algirdas Saudargas. Jiems atsisakius, parlamentare taptų Laima Liucija Andrikienė. Lietuvos Socialdemokratų partija į europarlamentą deleguos Viliją Blinkevičiūtę ir Zigmantą Balčytį. Trečias sąraše, tačiau į parlamentą nepateko – Gediminas Kirkilas. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis į europarlamentą gali deleguoti Antaną Guogą ir Petrą Auštrevičių. Jiems atsisakius parlamento nariu galėtų tapti Eugenijus Gentvilas. Partijos Tvarka ir teisingumas atstovais Europoje bus Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis. Vietoje vieno jų į Europos Sąjungos parlamentą gali patekti Petras Gražulis. Darbo partiją gali atstovauti Viktor Uspaskich. Jo vietą galėtų užimti Vydas Gedvilas. Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijoje „Valdemaro Tomaševskio blokas“ daugiausia balsų surinko Valdemar Tomaševski. Antroje vietoje – Marija Rekst. Į nuvažiuojantį traukinį pateko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pateko į Eoropos Sąjungos parlamentą. Jo vietą galėtų užimti Bronis Ropė.
Šie rinkimai turbūt buvo išskirtiniai savo ramumu. Jų metu nieko nevyko. Jokių mitingų, lindimo prie rinkėjų, aštrios agitacijos. Eilinis rinkėjas artėjančius rinkimus turbūt jautė tik žiūrėdamas televizorių ar skaitinėdamas reklamas gatvėje. O jos siūlė atsilyginti už rinkėjų balsus. Atsilyginimas būtų ne pinigais, o sveiko proto pergalėmis. Tačiau sveiką protą kiekviena partija gali suprasti savaip – vienoks sveikas protas gali būti pas konservatorius, kitoks pas liberalus. O viena partija sugalvojo pažadinti tautą. Suprasti reikėtų taip, kad rinkėjai turi pabusti ir prabalsuoti už vienintelę partiją.
Arvydas Pėšina
