vilkmerge.lt redakcija gavo net kelių skaitytojų laiškus dėl padėties miškuose. Gyventojai kėlė klausimą kodėl taip kertami miškai ties Moko akmeniu ir tose apylinkėse bei kodėl buvo „suarti” miško keliukai, kuriais buvo taip patogu privažiuoti, o taip pat ir pasivaikščioti.
„Šalia kelio į Moką esantys miškai dalimis priklauso privatiems miškų valdytojams, dalimis – yra valstybinės reikšmės miškai (patikėjimo teise valdo VĮ Ukmergės miškų urėdija). Kalbant apie kirtimus reikėtų nurodyti konkrečią vietą. Galėčiau pakomentuoti tik apie valstybinės reikšmės miškuose vykdomus kirtimus. Pagrindiniai miško kirtimai (plyni ir rinktiniai), o taip pat ir ugdomieji miško kirtimai yra vykdomi pagal miškotvarkos suprojektuotas biržes (nurodyta konkreti vieta, plotas, kirtimo metai). Pagrindiniais miško kirtimais yra kertami miško sklypai, kur medynas yra jau pasiekęs brandos amžių„, – vilkmerge.lt skaitytojams atsakė VĮ Ukmergės miškų urėdija vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.
Prieš Po
Kodėl buvo „suarti” keliukai? „Visi miškai (privatūs ir valstybiniai) yra suskirstyti į kvartalus, kuriuos skiria kvartalinės linijos. Dalis šių linijų, intensyviai jomis važinėjant, su laiku virsta panašiomis į kelius, tačiau miškotvarkos duomenų bazėse jos vaizduojamo tik kaip kvartalinės linijos. Kvartalinės linijos, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, aukšto gaisringumo miškuose yra mineralizuojamos specialiais kultivatoriais. Mineralizuojant yra sunaikinama augmenija ir tai yra didelių gaisrų plitimo prevencinė priemonė (stabdo paklotės gaisrų plitimą).” – komentavo vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.
vilkmerge.lt nuotraukos
Dėkojame skaitytojams už informaciją.
