Pradinis Kultūra Renginiai Pristatyta profesoriaus Juozo Sigito Mureikos monografija „Estetologijos akiračiai. Prasmių kilmės tyrinėjimai“

Pristatyta profesoriaus Juozo Sigito Mureikos monografija „Estetologijos akiračiai. Prasmių kilmės tyrinėjimai“

372
0

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje ukmergiškiams pristatyta profesoriaus Juozo Sigito Mureikos monografija „Estetologijos akiračiai. Prasmių kilmės tyrinėjimai“.

Garbųjį svečią, knygos autorių, į mūsų miestą lydėjo buvęs Lietuvos savanoriškųjų pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, šiuo metu dirbantis monografiją išleidusios „Diemedžio“ leidyklos vadybininku, buvusi Alytaus miesto vicemerė ir LR Seimo narė, Žirmūnų seniūnijos seniūnė, literatė Onutė Suncovienė, ilgametė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pivašiūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė Marytė Burneikienė. Į susitikimą atskubėjo ir A. Dudavičiaus bičiulis, buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8 rinktinės Ukmergės rajono teritorinės gynybos vadas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio dalyvis, dimisijos majoras Vidmantas Leščius.

Renginį moderavęs A. Dudavičius pasidžiaugė, jog su profesoriaus monografijos pristatymo komanda sėkmingai keliauja po Lietuvą. Knyga pristatyta Lietuvos Mokslų Akademijoje, Radviliškio viešojoje bibliotekoje, Alytaus Putinų gimnazijoje, po viešnagės Ukmergėje jie keliaus į Jonavą.

Bibliotekininkė Marytė Burneikienė išdavė mažytę „paslaptį“ – Pivašiūnų gimnazija buvo pirmoji Alytuje gimusio pulkininko Arūno Dudavičiaus darbovietė. Todėl gimtinės žmonės ir dabar mielai talkina gražiems jo sumanymams. Dalindamasi savo įžvalgomis apie knygą, kolegė prisipažino, jog tikru atradimu jai tapo kiekvieno knygos skirsnio pradžioje pateikti žymių žmonių moto – Vilhelmo Storostos-Vydūno, Justino Marcinkevičiaus, Arvydo Šliogerio, Vosyliaus Sezemano, Konfucijaus, Naglio Kardelio, Gary Chapan, Kazuo Inamori, Karlo Jasperso ir kitų autorių citatos, italų, indų tautų išminties žodžiai. Tai įkvėpdavo, sudomindavo ir skatindavo skaityti toliau. Pasak bibliotekininkės, monografija „Estetologijos akiračiai“ – tai vadovėlis jaunimui pasirenkant gyvenimo vertybes ir stalo knyga vyresniesiems, norintiems pasisemti dvasinės stiprybės.

Apie atradimus kalbėjo ir literatė Onutė Suncovienė. Vienas iš jų – knyga, pelnytai vadinama dvasinių vertybių biblija, kurią vertėtų perskaityti visiems, kam nesvetima pajautos bei mąstymo dermė. „Jau pats ,,Estetologijos akiračių” viršelis yra knygos turinio atspindys. Kiek daug pasako žydinti vyšnios šaka. Tai tartum dvasios medis ar žmogaus minčių sodas. Ši knyga – dvasinė ir intelektualinė autoriaus kelionė nuo žingeidaus jaunuolio iki garsaus filosofo, profesoriaus, naujo humanitarinių mokslų steigėjo. Juozo Mureikos estetologija yra pagrindžiama pajautos, kaip vienos iš dvasinių žmogaus galių, filosofine interpretacija. Dvasingumas autoriaus įžvalgose pateikiamas kaip viena svarbiausių ir tvirčiausių vertybių“.

Antrasis atradimas, su šypsena kalbėjo viešnia, – Ukmergė! „Tai man dar neperskaityta knyga. Per Ukmergę iš naujo pažįstu Lietuvą. Kraštovaizdis! Piliakalnis! Senamiestis! Kiek daug sąsajų su Vilniumi: geležinis vilkas ir Vilkmergė! Taigi „susistaugę“ miestai!“

O. Suncovienė sužavėjo renginio dalyvius ir savo kūrybos eilėmis. Studijų metais Vilniaus universitete vaidinusi Kiemo teatre, vėliau baigusi tuometinę Lietuvos konservatoriją, ji dalijosi savo jautriomis eilėmis, skirtomis Ukrainos gynėjams, prie Parlamento žuvusiam Lietuvos kariuomenės savanoriui Artūrui Sakalauskui ir kitiems tautos šviesuliams.

Profesorius Juozas Sigitas Mureika nuoširdžiai prisipažino, jog renginys Ukmergės bibliotekoje jam pabudino virtinę brangių prisiminimų. Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo išvakarėse įvairiose auditorijose jis skaitydavo paskaitą „Kam reikalinga Lietuvai nepriklausomybė?“ Tuometinės „Žinijos“ draugijos buvo pakviestas ir į Ukmergę, čia susitiko su gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos darbuotojais, renginyje dalyvavo ir rajono vadovai. „Jiems patiko, kad savo paskaitoje aš ne šlovinau to, apie ką rašė laikraščiai, o priešingai – skatinau kritinį mąstymą. Baigdamas savo kalbą, pasakiau: sveikinu sulaukus viltingų Lietuvai dienų!“ – su šypsena pasakojo J. S. Mureika.

Jis prisimena: dar mokykloje skaitė Vydūno, Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos knygas, tais laikais iš mokyklų programos dar buvo „neišimtos“ logikos, filosofijos, lotynų kalbos pamokos. „Man dar pasisekė – penktoje klasėje mums dėstė psichologiją, daug dėmesio buvo skiriama charakteriui, jo savybėms. Jau tada mane traukė prie dvasinių reiškinių. Dvasios galios tapo tyrinėjimo objektu visam gyvenimui“.

Foto: Tatiana Gribėnienė

Vl. Šlaito viešosios bibliotekos inf.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia