Seimas rytiniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-1649(3), kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė 37 parlamentarai.
Priimtomis pataisomis Seimas nusprendė išimtinius atvejus, kai miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, taikyti: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai toje pačioje savivaldybėje nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, Vyriausybės nustatyta tvarka; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms, formuoti kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje; buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis bus draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose. Pagal priimtas pataisas miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis bus leidžiama tik valstybinės svarbos objektams įrengti, inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti ir visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti.
Pagal įstatymo pakeitimus asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose bus mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Privačios miško žemės savininkai, organizuosiantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalės Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją bus netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui bus formuojami atskirieji želdynai.
Seimas taip pat patikslino nuostatas dėl privačios miško valdos skaidymo į dalis. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad privati miško valda negali būti skaidomos į dalis, jeigu šiame sklype esančios miško žemės plotas bus arba taps mažesnis kaip 5 ha.
Priimtais įstatymo pakeitimais nuspręsta, kad ši nuostata negalios, kai bus atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, taip pat kai bus atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.
Šis draudimas taip pat nebus taikomas, kai bus atidalijama esanti privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti. Ši nuostata negalios ir kai bus atidalijama privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė natūraliomis kvartalinių linijų, rajoninės reikšmės, vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribomis.
vilkmerge.lt nuotr.
{BANNER}
