Šeštadienį, rugsėjo 20 dieną, Vilniuje Litexpo parodų rūmuose, buvo paminėta Miškininko diena.
Šalies miškininkus pasveikino jų profesijos – Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius, Lietuvos respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas, Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Generalinis miškų urėdas Gintaras Paltanavičius, Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka, Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius Vidmantas Butkus, Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas Juozas Bernatavičius, Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis.
Sveikinimo žodžius atsiuntė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė bei Vyriausybės vadovas premjeras Algirdas Butkevičius.
Iškilmingame minėjime miškininkams už jų tarnystę ir ištikimybę valstybiniams miškams buvo pasakyta ne tik daug gražių žodžių, bet ir įteiktos raštiškos padėkos. Tarp pagerbtųjų buvo ir du mūsų, Ukmergės miškų urėdijos, darbuotojai. Tai – Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio meistras Oleksijus Tolkan bei urėdijos vadovas, urėdas Vigantas Kraujalis.
Sveikinimo žodžius lydėjo Marijampolės miškų urėdijos medžioklės ragų ansamblis, vadovaujamas Audriaus Pučinsko, šventinę popietę vedė buvęs ilgametis Lietuvos radijo diktorius Juozas Šalkauskas.
Kadangi šventėje būti ir girdėti sveikinimo ir padėkos žodžius galimybę turėjo ne visi urėdijos darbuotojai, o tik penkiolikos jų delegacija, pateikiame autentiškas sveikintojų kalbas.
Miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius: linkiu darnos su savimi ir aplinka
„Gerbiami Seimo nariai, sveiki visi, atvykę į miškininko šventę.
Miškininko diena – tai proga jums visiems drauge susitikti, kadangi dirbate mažuose kolektyvuose, proga susitikti, aptarti padarytus darbus, numatyti gaires ateičiai.
Čia – ne laikas ir ne vieta analizuoti praeitus metus, kas padaryta nuo praeitos miškininko dienos, kuri buvo švenčiama Kaune. Bet per tuos metus daug kas įvyko, įvyko girininkų suvažiavimas, galime pasidžiaugti, kad Aplinkos ministerijos dėka miškininkų delegaciją pavyko išsiųsti į Europos miškininkų čempionatą Šveicarijoje ir parvežėme net 27 medalius.
Su miškininkais yra viskas gerai. Vadovauti Miškininkų sąjungai yra visuomeninis darbas, esu dar ir Miškų ir edukologijos fakulteto dekanas, tad pagal įstojimo į mūsų fakultetą bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją rezultatus galiu pasakyti, kad šiemet šios programos buvo labai populiarios. Tai rodo, kad ir su miškų sistema viskas yra gerai, yra darbo vietos, yra tvarkomi miškai, tai yra rodiklis, kad situacija gera, žmonės žino, kad neliks be darbo, kad yra atsakingai elgiamasi su miškais.
Ko neišmokome per tuos metus? Sakykime pastaruoju metu neišmokome bendrauti su žiniasklaida, sakykime, kai kurie darbiniai klausimai aptarinėjami ne seminaro metu, o viešai spaudoje. Tai to, sakykime, neišmokome. Bet norisi pasidžiaugti gražiais miškai, jumis visais, nes miškus juk jūs tvarkote, mieli kolegos miškininkai.
Naudodamasis proga norėčiau pakviesti visus spalio 2 – 4 dienomis aplankyti A.Stulginskio universitetą, kur vyks miškininkystės ir aplinkos paroda. Ypač kviečiu atvykti spalio 3 dieną, kai vyks daug turiningų renginių, pradedant prof. A. Deltuvos knygos pristatymu ir baigiant tarptautine medžioklės konferencija.
O linkiu jums visiems ąžuolo stiprybės, ąžuolo sveikatos, darnos su savimi ir aplinka.”.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: natūraliais miškais Lietuva pirmauja Europoje
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sveikinimo žodžius Lietuvos miškininkams perskaitė Seimo pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas Sigitas Mecelica:
„Mieli miškininkai, su profesine švente jus visus, dirbančius urėdijose, savivaldybėse, miško ir mokymo institucijose, miškotvarkos, miško apsaugos, selekcijos ir kontrolės tarnybose, privačių miškų savininkų asociacijose ir kooperatyvuose. Jūs visi – nuo miško darbininko iki vadovo atliekate nepaprastai svarbų darbą. Jūsų pastangomis Lietuvoje daugėja žaliųjų plotų, o Lietuva natūraliaisiais miškais pirmauja visoje Europoje. Mišką auginame ne tik sau , bet ir ateities kartoms. Jūsų dėka saugomi ir prižiūrimi ne tik brandūs miškai, bet sparčiai didėja ir jaunuolynų plotai.
Džiaugiuosi, kad Seimas jau keletą metų tęsia gražią tradiciją ir kartu su miškininkais sodina Europos mišką Kaišiadorių rajone. Tikiu, kad panašių iniciatyvų yra ir bus įvairiuose Lietuvos miestuose. Ir mūsų visų bendru rūpesčiu Lietuva bus dar žalesnė.
Linkiu gražios šventės visiems susirinkusiems į Miškininko dienos minėjimą, stiprios sveikatos, ryžto naujiems darbams, žmonių pagarbos ir dėkingumo.“
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas: komitete jūs neturite opozicijos
„Važiuodamas į šią šventę galvojau, ką per tuos metus spręsdami miškininkų problemas padarėme, ko nepadarėme, kas pavyko, kas nepavyko. Pirmiausia, turiu perduoti visų komiteto narių didžiulę pagarbą, kad šįmet priauginote tiek baravykų, kad jų užteko visiems, net ir tiems, kurie niekada negrybauja.
Kas pavyko? Noriu padėkoti Generalinei miškų urėdijai bei Aplinkos ministerijos Miškų departamentui už palaikymą, kuris padėjo po daugelio metų priimti įstatymą, pagal kurį 5 procentų apyvartos mokestį į Miškų fondą mokės ir privačių miškų savininkai. Man nesuprantama, kodėl dėl to buvo toks pasipriešinimas, kodėl šis žingsnis nebuvo žengtas, kai jį reikėjo žengti – tada, kai atsirado privatūs miškai.
Man įstrigo diskusija su Miško savininkų asociacijos prezidentu ponu Algiu Gaižučiu, kurio argumentas, jog nereikia šio keliams taisyti, melioracijai tvarkyti, miškams nuo ligų purkšti skirto mokesčio, nes miško savininkai moka gyventojų pajamų mokestį. Ir jie manė, kad jiems to pakanka.
Dėkingas miškininkams už palaikymą – nuo sausio 1 dienos šis mokestis jau bus pradėtas skaičiuoti ir tai bus nemenka parama miškams.
Nuoširdžiai dėkoju ir už kitus palaikymus. Praėjusį trečiadienį komitete vyko miškininkų ir medienos pirkėjų diskusija, kurioje dalyvavo generalinis miškų urėdas, Trakų ir Kuršėnų miškų urėdai. Vyrai pasišnekėjo gana vyriškai, bet jūs ginate savo teisę. Teisę, parduoti medieną tokia kaina, kokia ji yra. Medienos pardavėjai reikalauja medieną parduoti jiems pirmumo tvarka, o tai reiškia, kad jie pasiūlys ir savo kainą.
Jei mes tai leisime, Laisvos rinkos institutas tikrai apsidžiaugs pareikšdamas, kad štai valstybė nemoka tvarkyti savo kapitalo, todėl belieka jį tik privatizuoti. To tikrai nebus.
Praėjusį trečiadienį buvo priimta dar viena gera žinia: aplinkos viceministras Linas Jonauskas pareiškė, kad atšaukiamas jūsų budėjimas naktimis.
Komitetas su buvusiu ministru buvo sutaręs, kad pataisome aplinkos apsaugos įstatymą, kad jis įpareigotų budėti tuos, kas turi gaudyti brakonierius. Dabar privertusi jūs budėti ministerija pamiršo tam skirti lėšų ir jūs budėjimams turėjote leisti savo uždirbtus pinigus. Išleidote 1,5 mln. litų.
Džiaugiuosi, kad šios kadencijos Seimo Aplinkos apsaugos komitete jūs neturite opozicijos. Mes galime ginčytis dėl skalūnų gavybos, bet dėl miškų mes balsuojama vienodai.
Su švente, džiaugiuosi jus matydamas.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: yra trys profesijos, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis
Ministro pirmininko Algirdo Butkevičius mintis bei sveikinimo žodžius miškininkams perdavė jo padėjėjas Vilius Kavaliauskas:
„Jūsų ekscelencijos miškininkai, – kreipėsi jis į miškininkus,- aš nežinau, kaip kitaip išreikšti pagarbą jūsų profesijai.
Kai buvau mažas ir gyvenau Kapčiamiestyje, kur mano tėvai dirbo mokytojais, turėjau draugą- girininką Antaną Olšauską. Jis buvo geras dainininkas, dainuodavo visose dainų šventėse, buvo geriausias dviejų rajonų – Lazdijų ir Veisiejų dainininkas. Jis buvo ne tik geras dainininkas, bet ir labai geras žmogus. Mane ir mano draugą jis sodindavo ant rogučių, veždavosi į mišką ir rodydavo miško žvėrių pėdsakus. Sakydavo: čia – lapės, čia- stirniuko, čia – vilko pėdsakai.
Praėjo daug laiko, bet aš mintimis nuolat grįžtu į Kapčiamiesti, prie Antano girininkijos, grįžtu susitikti su savo vaikyste, savo vaikystės iliuzijomis. Aš tebeturiu sentimentus miškininkams ir iki šiol manau, kad tai labai svarbi profesija Lietuvai.
Premjeras Algirdas Butkevičius prašė jums pasakyti taip: yra trys profesijos, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis. Tai – skulptoriaus, architekto ir miškininko. Todėl, kad kaip Lietuva atrodys po kelių dešimčių, šimtų metų, priklauso nuo šios profesijos žmonių darbų. Juos jie atlieka labai kietoje medžiagoje. Jūs dirbate savo darbus miške, kuris yra ilgaamžis.
Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas: mokesčius turėtų mokėti ir ūkininkai
Galvoju, kas mums per tuos metus nepavyko. Nepavyko perimti 5 tūkst. hektarų miškų, kurie skirti privatizavimui, kurie dar neturi tikrų šeimininkų. Kadangi ministerijos nesutvarkė kai kurių formalumų, šis procesas yra įstrigęs.
Jei neklystų, perimta tik apie 2 tūkst. ha. Jei Seimas priims sprendimą, kad dalis šių miškų bus grąžinama už turėtąją žemę, prašau jūsų nenugąsdinkite žmonių, kuriems tas miškas bus grąžintas. Parodykite jiems tuos miškus, padėkite jiems, kad jie turėtų apie juos supratimą.
Tie 5 procentai mokesčių, uždėti privačių miškų savininkams, aišku, yra skaudūs, niekas nenori atiduoti savo pinigėlių, tačiau ką padarysi – kelius reikia taisyti. Skaudu, kad to nesupranta žemdirbiai, kurie, manau, taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros. Jie taip pat gauna pajamas ir dar nemažas europines paramas, tad jei ir jie prie to prisidėtų, geri būtų keliai ne tik miškuose, bet ir laukuose.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: miškų ūkis veikia stabiliai
„Tokia gera aura šioje auditorijoje, tai, matyt, susiję su tais žmonėmis, kurie čia susirinko. Tai kalbu ne pataikaudamas, ne kiekvienoje auditorijoje tai aš sakau , bet čia tai kažkodėl norėjosi perduoti.
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus čia susirinkusius.
Aišku, šventės proga norėtųsi ir pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais, bet šventės proga nesinori minėti skaičių, procentų, juos jūs geriau žinote už mane.
Miškų ūkis – tai svarbi, dinamiška, bet kartu ir kompleksinė šalies ūkio šaka, kurioje persipina ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai visuomenės interesai. Todėl tarp šių, kartais prieštaringų, miškų funkcijų būtina išlaikyti racionalų balansą, kad miškų ūkis atitiktų visuotinai pripažįstamus darnaus miškininkavimo principus, kurie nustato, kad miškai ir miško žemė turi būti prižiūrima ir naudojama palaikant jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti, gyvybingumą, pajėgumą išpildyti dabar ir ateityje ekologinę, ekonominę ir socialinę funkcijas tiek nacionaliniu, tiek globaliniu lygiu. Šiais esminiais principais paremta ir Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa, kurioje numatyti svarbiausi tikslai, uždaviniai, kuriuos bendromis pastangomis turime įgyvendinti iki 2020 metų. Sėkmingas šių tikslų įgyvendinimo garantas yra įvairiose miškų ūkio srities institucijose dirbantys profesionalūs miškininkai.
Malonu pažymėti, kad dėka visų miškininkų, miškų ūkio institucijų pastangų, Lietuvos miškų ūkis veikia stabiliai, sėkmingai ir efektyviai. Nepaisant iškylančių sunkumų, bendromis pastangomis nuosekliai siekiama strateginių tikslų, uždavinių įgyvendinimo.
Svarbiausi šalies miškų ūkio uždavinių praktiniai vykdytojai – profesionalūs, įvairiose miškų ūkio institucijose dirbantys miškininkai. Kiekvieno iš Jūsų indėlis yra didžiulis puoselėjant, atkuriant, prižiūrint valstybinės reikšmės miškus, užtikrinant visų šalies miškų bendrą valstybinę priešgaisrinę ir sanitarinę apsaugą, privačių miškų savininkus aprūpinant kokybiškais, aukštos selekcinės vertės miško sodmenimis, teikiant kvalifikuotas konsultacijas, atliekant valstybinę visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę.
Džiugina, kad kasmet Lietuvos miškingumas nuosekliai didėja ir dabar sudaro 33,3 % šalies teritorijos. Optimistiškai nuteikia ir kiti gerėjantys kiekybiniai ir kokybiniai miškų rodikliai. Tai sudaro prielaidas nuosaikiai didinti ekonominę iš miškų gaunamą naudą, aprūpinant pramonę žaliavine mediena, o energetikos sektorių – biokuru. Tuo pačiu, didėja ir aplinkosauginis, rekreacinis mūsų miškų potencialas.
Pastaraisiais metais išaugo privačių miškų sektoriaus, kuriam priklauso 247 tūkstančiai miško savininkų, reikšmė socialiniame ir ekonominiame šalies gyvenime. Taigi atitinkamai skiriama daugiau dėmesio ir šių miškų ateičiai. Džiugu, kad panaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšas sėkmingai investuojama į naujų miškų įveisimą, miškų ekonominės, ekologinės ir socialinės vertės didinimą. Džiugina sėkmingas valstybės institucijų ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų bendradarbiavimas privačių miškų savininkų konsultavimo srityje. Jau ketvirtus metus iš eilės sėkmingai taikomas individualus miškų savininkų konsultavimas jų miškų valdose, konsultacijos metu parengiant savininkams ūkininkavimo rekomendacijas.
Miško tvarkymas ir priežiūra reikalauja daug žinių kaip tvarkyti, prižiūrėti šį turtą, kaip teisingai ūkininkauti. Neretai privačių miškų savininkų miškininkavimo patirtis yra palyginus nedidelė, todėl savininkams iškyla daugybė klausimų, susijusių su miško valdos priežiūra, tvarkymu, pritrūksta reikiamų žinių ir laiko. Todėl, siekdami, kad privačiuose miškuose, kiek įmanoma plačiau, būtų taikoma pažangaus ūkininkavimo praktika, turime skatinti privačių miško savininkų kooperavimąsi, ieškoti finansinės paramos ir skatinimo instrumentų. Taip pat artimiausioje perspektyvoje ir toliau išlieka aktualus konsultavimo sistemos tobulinimas.
Nepaisant pasiekimų, žinome, kad kiekvienas laikmetis iškelia vis naujus iššūkius, naujas galimybes. Praėjusi vasara, užsitęsus sausiems ir karštiems orams, buvo tikras iššūkis dėl didelio miškų gaisrų pavojaus. Pasinaudodamas šia proga, norėčiau padėkoti visiems prisidėjusiems prie priešgaisrinės apsaugos organizavimo už nuoširdų atsidavimą darbui šiuo sunkiu laikotarpiu. Suprantama, kad ir ateityje laukia ne mažiau sunkūs ir atsakingi darbai. Noriu pažymėti, kad svarbiausia mūsų visų pareiga artimiausioje perspektyvoje sutelkti dėmesį į vieningą darbą ir užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą, toliau nuosekliai siekti strateginių miškų ūkio plėtros tikslų įgyvendinimo.
Ir toliau išlieka aktualus šalies miškingumo didinimas, įveisiant mišką nenaudojamoje, žemės ūkiui netinkamoje, žemėje. Kaip žinote, šiuo metu intensyviai vyksta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos rengimas, kai sprendžiama kokioms priemonėms ir kokiomis sąlygomis bus galima pasinaudoti ES teikiama parama miškų ir jų ūkio plėtrai per septynerius metus. Taigi, laukia sudėtingas darbas, sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir užtikrinti, kad ES teikiama parama miškų ūkiui būtų įsisavinama sėkmingai, efektyviai ir teiktų ilgalaikę naudą. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas miškų infrastruktūros investicijoms, miško keliams. Turi būti skatinamas inovatyvių sprendimų, naujų, pažangių technologijų diegimas visose daugiafunkcinio miškų ūkio srityse. Žinoma, visų šių tikslų turi būti siekiama ne miško, ir tikrai ne jame dirbančių darbuotojų sąskaita. Todėl atitinkamas dėmesys turi būti skiriamas gerinti darbuotojų darbo sąlygas, užtikrinti jų socialines garantijas, tinkamai atlyginti už papildomą darbą.
Tik bendromis visų miškininkų, miško savininkų ir visų neabejingų Lietuvos miškų ateičiai pastangomis galėsime užtikrinti, kad Lietuvos miškai ir toliau išliktų sveikatingumu, biologine įvairove, produktyvumu ir tvarumu pasižymintis natūralus Lietuvos kraštovaizdžio elementas, o miškų ūkis taptų dar modernesne šalies ūkio šaka.
Nuoširdžiai sveikinu visus, savo profesinę šventę švenčiančius miškininkus, o kartu ir visus, kurie padeda auginti, puoselėti ir saugoti mišką – žmogaus išminties ir gerovės šaltinį. Linkiu Jums kūrybinių minčių ir gerų darbo rezultatų!
Ačiū.“
Generalinis miškų urėdas Gintaras Paltanavičius: pirmadienį – uodai, antradienį – mašalai, žmogau ar verta?
„Dar viena vasara praėjo, dar vienais metais subrendome, dar vieni metai patirties.
Ar turime kuo džiaugtis? Manau privalome. Iš tikrųjų palyginus žmogaus amžių su medžio, esame paaugliai. Medžiams pasiekus brandą, vis dar esame jauni. Kasdieną puoselėjame savo mielą mišką. Žinoma, tai yra kasdienybė. Lyg perpetuum module Pirmadienį gelia uodai, antradienį – mašalai, trečiadienį inžinierius bara, ketvirtadienį kviečiasi vyr. miškininkas ir urėdas – gero nelauk, penktadienį po pietų lyg tyčia – miško gaisras, šeštadienį rytą – žmonos priekaištai – visa praėjusi savaitė paaukota miškui. Sekmadienį iki pietų lyg ir pailsim, tačiau vėl kaip kokį vienišą vilką traukia į mišką . Paprasčiausia neramu: gal viename kvartale dega, kitame gal vėl koks niekšelis taikosi nugvelbti tai, kas jam nepriklauso. Pirmadienį vėl eisi į tą patį užburtą ratą. Ir taip metai po metų. Kartais susimąstai: žmogau, ar verta? Ar verta, nes vėl uodai gels, vėl mašalai kankins, vyr. inžinierius, urėdas bars… Pavasarį vėl švies saulė, džiovins pasodintą ar įveistą mišką, panašiai bus ir vasarą, kai melsime lietaus, o jis pasirodys rudenį, tepradžiugindamas tik grybautojus. Dar kartą klausime savęs, ar verta . Ir kiekvienas savyje neabejojame: tikrai verta. Miške rezultatas negreitas. Tačiau koks dešimtmečio žingsnis, ir nauda – akivaizdi: Pakruojyje – eglynai, kaip mūras, Kėdainiuose – ąžuolai, dar kitoje urėdijoje džiaugiamės tuo, ko anksčiau niekur nematėme. Kiekvienas iš mūsų privalome didžiuotis tuo, ką nuveikėme Lietuvos miškams.
Visada prisiminkime ir neslėpkime tai nuo savęs: parodykime tai kitiems, nors mums patiems tai gali atrodyti, kaip kasdieninė smulkmena. Bet tose smulkmenose geranoriški žmonės pamato ir pajunta mūsų įdėtas pastangas, mūsų triūsą , pagaliau – net ir mūsų jausmus, ir visą mūsų darbų visumą, kurią mes atlikome kruopščiai, norėdami palikti ją kitoms generacijoms, kurios gyvens ir dirbs tose pačiose vietose po penkiasdešimt, šimto metų.
Ši diena mums diktuoja vėl kitus darbus: miškų registraciją beveik įveikėme, 2010 metų škvalo padarinius sėkmingai sutvarkėme, dabar atliekame daugybę kitų trumpalaikių įpareigojimų. Dar vienas išbandymas valstybinių miškų sistemoje – biokuro gamyba, kuri prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės. Mes suprantame, kad Lietuvos valstybė yra pajėgi tai padaryti, ir aš esu tvirtai įsitikinęs, kad mes, valstybės miškininkai, šiuos lūkesčius tikrai pateisinsime.
Noriu pažymėti, kad valstybinių miškų žinyboje dirba protingos galvos, yra suformuotas tvirtas sprandas, sveikas stuburas, gyvybingos sveikos kojos. Todėl mes esame atviri ir naujai keliamiems uždaviniams. Tačiau siekdami tai padaryti mes privalome išlikti protingi ir vieningi. Sveikinu visus: džiaukimės ir didžiuokimės savimi – šventę švęskime. O pirmadienį – vėl į darbą.
Geriausiems – medaliai ir padėkos raštai
Miškininko dienos proga miškininkai sulaukė apdovanojimų ir padėkų.
Garbingiausiu medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ už beveik dviejų dešimtmečių atsakingą, principingą vadovavimą Generalinei miškų urėdijai, rezultatyvų valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos organizavimą ir koordinavimą bei asmeninį indėlį išsaugant ir stiprinant Lietuvos valstybinių miškų sistemą, kurios pasiekimai buvo įvertinti pasauliniu lygmeniu, apdovanotas buvęs ilgametis generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Generalinės miškų urėdijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“- Kauno miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Saulius Lazauskas, Alytaus miškų urėdijos Kalesnykų girininkijos girininkas Gintautas Sluckus, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr. Kęstutis Pėtelis.
Generalinio miškų urėdo padėkos įteiktos Tauragės miškų urėdijos miškų urėdui Robertui Piečiai, Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdui Kęstučiui Bielskui, Veisiejų miškų urėdijos Veisiejų girininkijos girininko pavaduotojui Rimui Dzemydai, Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos eiguliui Mindaugui Ilčiukui, Rokiškio miškų urėdijos profsąjungos pirmininkui Algirdui Broniui Stugliui, grupelei Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų – Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktoriui prof. dr. Gediminui Brazaičiui, Aplinkos ir ekologijos instituto direktoriui prof. dr. Vitui Marozui, Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentei dr. Janinai Šepetinei, Miškotvarkos ir medienotyros instituto docentui dr. Almantui Kliučiui.
Aplinkos ministro padėkos įteiktos Jurbarko miškų urėdijos miškų urėdui Faustui Bakiui, Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistui Vytautui Ribikauskui, Prienų miškų urėdijos Medienos ruošos inžinieriui Ričardui Lakavičiui, Telšių miškų urėdijos Darbų saugos inžinieriui Justinui Norvilui, Šalčininkų miškų urėdijos Mechanikui Rimantui Ūsui, Utenos miškų urėdijos Utenos girininkijos eiguliui Zenonui Druskiui.
Aplinkos ministro padėkos skirtos ir grupei Valstybinio miškotvarkos instituto (VMI) darbuotojų – direktoriaus pavaduotojui Šarūnui Bėčiui, Projektavimo skyriaus vedėjui Vaidotui Beržanskiui, Kraštotvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui Linui Juozaičiui, Geoinformacinių sistemų ir kartografijos skyriaus vyresniajai specialistei Inai Biruvienei, taksatoriams Mažvydui Striokui, Sergejui Ivanovui, Arvydui Radzevičiui, Romualdui Stankevičiui, Mindaugui Laužikui.
Taip pat – Valstybinės miškų tarnybos (VMT) – Miškų kontrolės skyriaus vedėjui Artūrui Balčiui, šio skyriaus Panevėžio poskyrio vyriausiajam specialistui Feliksui Keršuliui, Klaipėdos poskyrio vyriausiajam specialistui Benediktui Sauseriui, Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui Vidui Gramauskui bei VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Sigitui Mikalauskui.
Ministro pirmininko dovanos ir padėkos įteiktos Generaliniam miškų urėdui Gintarui Paltanavičiui, šios institucijos vyriausiajam patarėjui Andriui Vancevičiui, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškų urėdui Linui Bužinskui, Kuršėnų miškų urėdijos miškų urėdui Algimantui Kundrotui, Švenčionėlių miškų urėdijos Medienos ruošos ir darbų saugos inžinieriui Algiui Lekarauskui, Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos girininkui Edvardui Dvyliui bei Rokiškio miškų urėdijos Sėlynės girininkijos eiguliui Antanui Šliakui..
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko padėkos įteiktos Generalinio miškų urėdo pavaduotojui Gintarui Visalgai, Radviliškio miškų urėdijos Baisogalos girininkijos girininkui Aloyzui Počiejui, Varėnos miškų urėdijos Perlojos girininkijos girininkui Stasiui Kašėtai, Trakų miškų urėdijos informatikos specialistui Miroslav Pavlovič, Vilniaus miškų urėdijos Kalvelių girininkijos eiguliui Alfons Pristavkai, Valkininkų miškų urėdijos Pirčiupių girininkijos eiguliui Antanui Matkevičiui.
Seimo pirmininkės – Kaišiadorių miškų urėdijos miškų urėdui Stasiui Truskauskui, Šakių miškų urėdijos vyriausiajai buhalterei Stanislavai Matikaitienei, Raseinių miškų urėdijos Šimkaičių girininkijos girininkui Adolfui Vladui Šiugždai, Tytuvėnų miškų urėdijos Kelmės girininkijos girininkui Egidijui Želviui, Generalinės miškų urėdijos Teisės, personalo ir komunikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Sindaraitei.
Apdovanojimus bei padėkas gavo ir du mūsų, Ukmergės miškų urėdijos darbuotojai. Miškų urėdui Vigantui Kraujaliui įteikta premjero Algirdo Bukevičiaus raštiška padėka ir dovana, Centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio meistrui Oleksijui Tolkan – Seimo pirmininkės L. Graužinienės padėka.
Dovanų – dienoraščiai, Don Kichotas ir Sanča Pansa
Miškininkus jų dienos proga sveikino ir kitų profesijų atstovai. Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska perdavė Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės sveikinimo žodžius bei pati pasidžiaugė, tuo, jog jos darbas kartu su miškininkais buvo sėkmingas. „Mano darbas buvo susijęs su miškininkais, mes dažnai su jais susitikdavome. Ir su visais – ir su tais, kurie dirbo valstybinėje žinyboje, ir su tais, kurie dirbo privačių miškų asociacijoje, mes rasdavome bendrą kalbą“,- neslėpė ji.
Vieną iš didesnių darbų, kuriuos pavyko nudirbti, viceministrė išskyrė žemės ūkyje nenaudojamų žemių apželdinimą miškais. „Nuo 2007 metų apsodinta apie 24 tūkst. ha žemės“, – pažymėjo ji ir kartu išreiškė viltį, jog šis plotas didės.
Sveikindama miškininkus viceministrė generaliniam miškų urėdui Gintarui Paltanavičiui bei Miškininkų sąjungos prezidentui Edmundui Bartkevičiui įteikė po dienoraštį, kad jie užrašytų savo darbus.
Lietuvos paraplegikų asociacijos, su kuria miškininkų draugystė užsimezgė, kai jie ėmė statyti rekreacijos objektus, skirtus ir žmonėms su negalia, prezidentas Juozas Bernatavičius įteikė skulptūrėlę, vaizduojančią Don Kichotą ir Sančą Pansą. „Kai jums reikės kariauti su vėjo malūnais, pasitelkite juos“,- patarė jis savo draugams miškininkams.
Tuo tarpu Miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis miškininkų bendruomenei palinkėjo didesnės miškininkystės propagandos, daugiau diskusijų, bet ne karo. „Nes mes matome, kaip nesišnekant ir ieškant priešų susiklostė situacijos mūsų kaimynėse valstybėse Rusijoje ir Ukrainoje“,- palygino jis.
Dainavo I. Starošaitė ir Ž. Žvagulis
Miškininkus linksmino populiarios estradinės muzikos atlikėjai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis.
Tačiau intelektualiajai miškininkų publikai labiau įstrigo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinomo saksofonisto Petro Vyšniausko ir jo sūnaus Dominyko atliekamas kūrinys, kuriuo jie pamėgdžiojo miško žvėrių garsus. Ypač gražiai čepsėjo ir žvygavo miško kiaulės – šernai. Miško žvėrių muzika sužavėjo net aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. „Įdomu, būtų pamatyti, kaip tie garsai atrodo užrašyti natomis“,- susidomėjo jis.
Po oficialios dalies miškininkų laukė kuklios vaišės.
ukmu.lt
