Lyga dar kartą kalusia:kas pasotins devyngalvį slibiną? Kiekvienas Lietuvos vartotojas, gyvenantis daugiabučiame name ir mokėdamas eksploatacinius mokesčius, iš esmės kaupė pinigus savo namo priežiūrai. Kas šiandiena gali atsakyti: kur jo pinigai ,,nukeliavo“? Pastaruoju metu dažnai kalbama apie daugiabučių namų renovaciją, jų priežiūrą ir eksploatavimą. Šilumos tinklų avarija Telšiuose, daugiabučio namo balkono griūtis Ukmergės rajono Šventupės miestelyje, visiškai neseni įvykiai Vilniuje , kada griuvo stogelis ties laiptine ir sužalojo gyventoją, daugelis kitų faktų – tik įrodo problemos buvimą, aktualumą, ir svarbą.
Lietuvos Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių namų priežiūros organizavimo galimybes: jungtinės veiklos sutartis tarp daugiabučio namo gyventojų, daugiabučio namo gyventojų butų savininkų bendrija ir savivaldybės paskirtas administratorius. Lietuvoje yra apie 30 000 tūkstančių daugiabučių namų. Apie 7000 šių namų savininkai yra įsteigia bendrijas, o visuose kituose(su atskiromis išimtimis) daugiabučiuose namuose šeimininkauja Savivaldybių paskirti administratoriai. Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 60-80 milijonų litų tam, kad užtikrintų tinkamą daugiabučių namų priežiūrą t. y. bendrųjų konstrukcijų(stogas, sienos, perdengimai ir pan.), bendrosios inžinerinės įrangos(kanalizacija, dujų, šilumos elektros ir pan,) ir bendro naudojimo patalpų priežiūrą.
Šie administratoriai per metus iš Lietuvos vartotojų surenka apie 160-190 milijonų litų eksploatacinių(be šildymo ir karšto vandens priežiūros) mokesčių, kurie turėtų užtikrinti tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą. Kadangi prižiūrėtojais savivaldybės dažniausiai skiria savo Butų ūkių įmones, tai namus eksploatuoja taip pat šiuos įmonės: dažniausiai be jokių konkursų atlikdamos darbus ir taip ,,lengva ranka“ išleisdamos gyventojų suneštus pinigus. Tenka pastebėti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra Lietuvos vartotojams papildomai kainuoja apie 70 -90 mln. Litų kasmet.
Taigi Lietuvos vartotojai kasmet sumoka (be bendrijų, kurios tvarkosi savarankiškai) apie 350 -360 mln. litų tam, kad savivaldybių paskirtieji administratoriai tinkamai organizuotų daugiabučių namų priežiūrą ir atliktų visus būtinus darbus. Tik per penkis metus tokių mokesčių surinkta daugiau 1,7-1,9 milijardai litų. Užeikime į daugiabučių namų laiptines, bendrąsias patalpas, užlipkime ant stogo, apžiūrėkime šilumos, elektros ir kitą ūkį ir raskime bent menką šių milijardinių lėšų rezultatą. Ką reiškia, šiemet numatyta LR Vyriausybės 50 mil. pagalba renovuojamiems namams, palyginus su šiomis sumomis?
Kiekvienas Lietuvos vartotojas, gyvenantis daugiabučiame name ir mokėdamas eksploatacinius mokesčius, iš esmės kaupė pinigus savo namo priežiūrai. Kas šiandiena gali atsakyti: kur jo pinigai ,,nukeliavo“, kada savivaldybių įmonės(administruojančias ir eksploatuojančias daugiabučius namus) buvo privatizuotos? Kas prieš privatizavimą pateikė Lietuvos vartotojams ataskaitas apie tokių lėšų buvimą ar nebuvimą? Lietuvos vartotojai šiandiena galėtų suformuluoti ne vieną panašų klausymą, bet kas į tai šiandiena galėtų ir privalėtų atsakyti? Tenka pastebėti, kad tarkime istorijoje su EBSV gyventojai (nors ir apgauti) savo noru nešė pinigus, kaip šiuo atveju prižiūrėtoją skiria ir pinigus už priežiūrą ir eksploataciją prievarta renka savivaldybių paskirtos įmonės. Kalbama, ne apie dingusius 80 mil. EBSV lėšų, o apie milijardines sumas, kurios privalėjo užtikrinti daugiabučių namų busto kokybę.
Neabejojame, kad Lietuvos vartotojai laukia atsakymų į šiuos klausymus iš atsakingų Valstybės valdžios institucijų. Priešingai, Lietuvos vartotojai turės prielaidas galvoti, kad dabar siūloma daugiabučių namų renovacija, tai tik Valstybės institucijų noras leisti pasipelnyti verslo struktūroms, bankams, asmeniškai valdininkams, turintiems įtaką į sprendimus ir Valstybės ir savivaldybių institucijų noru paslėpti tas problemas, kurios privalėjo būti sprendžiamos vykdant (renkant mokesčius) daugiabučių namų priežiūrą ir eksploatavimą.
