Kelintas mėnuo paranojiškai atmosferą kaitina ,,Gimtosios žemės“ korespondentė Loreta Ežerskytė dėl bendruomenės pastato, kuriame glaudžiasi miesto bendruomenė, o savaitgaliais ateina miestelėnai su savo sendaikčiais į išgarsintą blusturgį ,,Skruzdėlyną“. Tokie blusturgiai veikia visame pasaulyje ir daugelyje mūsų šalies miestų. Klaipėda net paskelbė, kad tik sendaikčių turgus išgelbės miestą, todėl korespondentės keliamas toks didelis susirūpinimas dėl pastato, kuris niekam nerūpėjo, kaip ji pati rašo, daugelį metų, jo stogo būklės bei blusturgio, į kuri ateina keletas žmonių, kad galėtų parduoti, išmainyti ar paprasčiausiai paplepėti, kelia natūralų įtarimą: kas užsakė ir kam yra naudinga, kad šis pastatas liktų visiškai be priežiūros, būtų išvaryti iš jo miesto bendruomenės nariai ir, kai jis sugrius, būtų parduodamas, kaip kažkuris iš anonimų rašė, už vieną litą.
Pasirodo, kažkam tapome labai neparankūs, nes parėmėme griūvančias lubas, sudėjome stiklus į išdaužytus langus, iškuopėme palėpes, sutvarkėme ne savo, kaip eilinį kartą meluoja L. Ežerskytė, išmėtytus ir paliktus čia buvusių organizacijų daiktus.
Taigi grįžkime prie klausimo, kam tarnauja korespondentė. Anonimas rašė, kad suinteresuotas yra J. Kazėnas, bet tokiu atveju aš turėčiau tyliai ta namą vaiduoklį numarinti, jo neprižiūrėti, kad tik jo vertė sumažėtų. Taigi aš atkrentu. Kas gali daugiau būti suinteresuotas? Miesto turgus įžiūrėjęs konkurentą, bet tai juokinga: kas buvo blusturgyje, matė, kad porą prekeivių močiučių su keliais plastmasiniais kibirais, vaikų atvežtais net iš Norvegijos, marčios atiduotais batais, senomis plokštelėmis ar knygomis, konkurencijos nesudarys. Taigi blusturgio veikla nėra priežastis, tai tik korespondentinis triukšmo fonas, nukreipiant dėmesį nuo pagrindinių veikėjų.
Viena iš priežasčių dar galėtų būti paranoja, bet čia aš jau negaliu nieko pasakyti – nesu medikas.
Kas lieka? Pastatą administruojanti organizacija UAB ,,Ukmergės būtų ūkis“. Čia jau rimčiau, nes pastato apžiūrėti buvo atvykęs pats svarbiausias „Būtų ūkio“ šefas — L. Nugaras. Taip, tas pats, kuris kažkada pardavė ukmergiškių šilumą ir turi didžiulę butų prichvatizacijos patirtį, kuria jau susirūpino net STT. Iš kur toks dėmesys negyvenamam vaiduokliui, kai nerandama laiko padėti neįgaliųjų bendrabučio gyventojams, šaukiantiems SOS sutvarkyti stogą, kad nebėgtų vanduo ir daugeliui avarinės būklės pastatų, kur gyvena, o ne tik retkarčiais ateina žmonės? Savivaldybės ūkio skyriaus darbuotojai sakė, kad rajone yra šimtai blogos būklės ir dešimtys gyvenamųjų avarinių pastatų.
Liguistas susirūpinimas kelia natūralų įtarimą, kam atstovauja korespondentė. Viskas paaiškėjo paskutinės rajono Tarybos posėdžio metu, kuriame pateiktas klausimas dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pardavimo, kuriame yra ir korespondentės globojamas objektas: pastatas su garažu Kauno g. 66, kurio vertė 199 600 litų, o žemė — tik 44 500 litų. Štai ir išlindo yla iš maišo: kažkam reikalinga žemės sklypas, be pastato.
Tokie mano ir bendruomenės narių pamastymai: šantažuoti rajono savivaldybę, išvaryti iš pastato dar likusia gyvybę, nugyventi pastatą, jį nugriauti ir pigai nusipirkti geroje vietoje esanti sklypą. Tik sumanytojai daro klaidą: šis pastatas yra mūsų istorija, čia buvo kalinami bei kankinami pokario kovų aktyvistai ir jo nepasiseks taip lengvai prichvatizuoti.
Apie tokius paklydėlius kaip Loreta labai gerai sakydavo Tėvas Stanislovas Dobrovolskis: ,,Dukra mano, jei tų pardavei savo dūšią už grašį, tai aš tau duosiu šimtą kartų daugiau, kad Judo grašį gražintum, o kitus išdalintum kaip atgailą.“
Visus, ir korespondentę, jei ji tik nesąmoningai pakliuvo į aferistų pinkles, kviečiame savaitgaliais apsilankyti ,, Skruzdėlyne“.
Miesto bendruomenės Tarybos pirmininkas Julius Kazėnas
