Artimiausiu metu pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir visuomenės sveikatos biurus pasieks keturi nauji lankstinukai, kuriuose visuomenei pateikta informacija aktualiausiomis sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos temomis.
Lankstinukas „Negaišk laiko – pasitikrink pati!“ skatins moteris pačias išmokti pasitikrinti krūtis ir, pamačius ar pajutus bet kokius pakitimus, kuo skubiau kreiptis į specialistus, galėsiančius suteikti tinkamą pagalbą.
Krūties vėžys yra dažniausia pastarojo dešimtmečio moterų onkologinė liga. Europoje kasmet jis pirmą kartą nustatomas daugiau kaip 425 tūkstančiams moterų, o Lietuvoje – daugiau nei 1300 šalies moterų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (The Organisation for Economic Co-operation and Development) duomenimis, Europoje 5 metų (2004–2009 m.) santykinis išgyvenamumas nuo krūties vėžio siekė 82,0 %, o Lietuvoje vėžio registro duomenimis – 69,0 %. Remiantis pastaruoju registru, 2009 m. iš 100 tūkstančių gyventojų nuo krūties vėžio mirė 34,5 moterys. Lankstinuke moterys raginamos pačios tikrintis krūtis, kad pakitimus užčiuoptų daug anksčiau nei išsivystė liga ar bent pradinėje ligos stadijoje. Lankstinuke taip pat pateikiama informacija apie ligą lemiančius rizikos veiksnius: daugelio jų galima išvengti, pavyzdžiui, nutukimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesaikingo sočiųjų riebalų ir nepakankamo maistinių skaidulų vartojimo, fizinio aktyvumo stokos, rūkymo, hormoninės terapijos menopauzės metu ir kūdikio nemaitinimo krūtimi.
Antrasis lankstinukas moteris ragins pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, nes tai liga patenkanti į dažniausių onkologinių ligų penketuką. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (International Agency for Research on Cancer, 2011 m.) duomenimis Europoje kasmet yra nustatoma 61 tūkstantis naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Europoje 63,9 % moterų, kurioms buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, išgyveno 5 metus (2004–2009 m.). Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2009 m. šalyje buvo nustatyta 25,6 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų 100 tūkstančių moterų, o mirtingumas buvo 11,4 atvejai 100 tūkstančių moterų. Lankstinukas skatins reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio.
Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, Lietuvoje nuo prostatos vėžio 2010 m. iš 100 tūkstančių vyrų mirė 33,9, o Europoje – 22,6 vyrai (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys). Vienas iš tyrimų, kuris leidžia įtarti prostatos vėžį, yra prostatos specifinio antigeno (PSA) testas, pastaruoju metu, pasaulyje sukėlė prieštaringų vertinimų. Žinių apie šį testą vyrams suteiks trečiasis lankstinukas.
„Kiekvienas vyras, prieš atlikdamas PSA testą, turėtų būtinai pasitarti su gydytoju, kad suprastų kokios informacijos iš testo gali tikėtis. Jeigu PSA koncentracija viršija normą, ne visuomet reiškia, kad žmogus serga vėžiu. Tam, kad tai išsiaiškintų, gydytojai atlieka prostatos biopsiją. Tačiau net jeigu ir biopsija patvirtina ligą, ne kiekvieną ligonį reikia tuoj pat gydyti agresyviais metodais. Jei, pavyzdžiui, navikas labai mažas, liga neplinta, tokio ligonio nereikėtų skubėti gydyti, mat, prostatos vėžys, skirtingai nuo kitų vėžio formų, neretai būna latentinės („miegančios“) formos. Verčiau stebėti, ir tik tuomet, jei vėžinis procesas ima vystytis, taikyti gydymą, – aiškina vienas iš „ImPrim“ projekto vadovų dr. prof. Romualdas Gurevičius. – Suprantama, kad visi vyrai, kuriems biopsijos metu nustatytos vėžinės ląstelės, užregistruojami, kaip ligoniai. Todėl 1990 metais buvo pastebėta, kad didėja sergamumas prostatos vėžiu. Tuo tarpu Europos vėžio tyrimų instituto (Institute of Cancer Research) atstovai teigia, jog taip yra dėl to, kad PSA testas dažniau imtas taikyti ne tik jaučiantiems prostatos vėžio simptomus, bet ir sveikai besijaučiantiems vyrams. Kiekvienas vyras, kuriam nustatytas prostatos vėžys, tik įvertinęs, kokius gydymo būdus pasiūlė specialistas, turėtų pats nuspręsti, kaip jam elgtis“.
Lankstinuke pateikta informacija ir apie tai, kad PSA gali padidėti ne tik dėl vėžio, bet ir dėl daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų vartojimo.
Ketvirtasis lankstinukas yra apie Lietuvoje 2006 metais pradėtus steigti visuomenės sveikatos biurus. Kadangi šios įstaigos yra dar labai „jaunos“ ir visuomenei nežinomos, parengtas lankstinukas supažindins su jų veikla, nauda bendruomenei, pagrindinėmis funkcijomis, kokios pagalbos iš jų galima sulaukti, kokie specialistai juose dirba, kuo šie biurai skiriasi nuo visuomenės sveikatos centrų. Tokia informacija svarbi, kad gyventojai suprastų visuomenės sveikatos biurų naudą ir žinotų, kur kreiptis sveikatos stiprinimo, stebėsenos ir prevencijos klausimais.
Lankstinukai parengti pagal ImPrim projekto („Visuomenės sveikatos gerinimas, skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros išdėstymą“) priemonės „Sveikatos sinergija“ vieną iš siekinių – parengti sveikatos stiprinimo medžiagą, įskaitant pacientų informavimo lankstinukus.
Lankstinukų pavyzdžiai: ČIA
www.hi.lt
