Besisukant šou versle nėra lengva išvengti bemiegių naktų, apsvaigusių ar nesveikai gyvenančių žmonių – beveik visi mados pasaulyje besisukantys rūko, vartoja alkoholį, svaiginasi narkotinėmis medžiagomis – mačiau visko, bet niekad nebandžiau taip gyventi. Šoku beveik visą savo gyvenimą nuo pradinių klasių, modeliu dirbu Lietuvoje nuo penkiolikos metų, tarptautiniu modeliu nuo septyniolikos metų, kai išvykau pirmąkart į Taivaną. Niekada man nebuvo skanus alkoholis ar nikotino kvapas, tad jų niekada nevartojau, nevartoju ir dabar. Esu labai laiminga suradusi bendraminčių, džiugu kiekvieną kartą pamatyti vis naujų veidų, prisijungiančių prie sveikesnės visuomenės.
Pokyčių pradžia
Pokyčiai mano gyvenime prasidėjo maždaug prieš septynis metus, kai su drauge baigėme Gyvenimo meno fondo įvadinį kursą. Nors buvau dar moksleivė (berods, 10-tokė), manęs netraukdavo tie visi tuštybių pilni vakarėliai, kur liejasi alkoholio upės ir rūko kaip kaminai. Po kursų pradėjau kitaip gyventi, pasikeitė požiūris į daugelį dalykų gyvenime: pradėjau domėtis joga, sveika gyvensena, meditacijomis, o šiandien jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be rytinio saulės pasveikinimo, praktikų ar jogos asanų. Dar labiau įsitraukiau, kai mama prieš 3-4 metus labai patenkinta grįžo iš Šventojoje vykusios sveikuolių vasaros stovyklos, kupina naujos, naudingos informacijos. Tad dabar esame abi sveikuolės, galime kartu praktikuoti jogą, meditacijas, abi šiuo metu labai domimės ajurveda, vedomis bei planuojam aplankyti Indiją – vieną dvasingiausių šalių pasaulyje.
Mitybos įpročiai
Šiuo metu esu vegetarė kokie penkti metai, šiltuose kraštuose ar vasarą žaliavalgiauju ir mėgaujuosi šviežiomis uogomis, vaisiais bei daržovėmis. Pasninkauju gan reguliariai, ypač per ekadašius, kartais sulčių dienas pasidarau kaip sveikuolių stovykloj. Mėsos nebevalgau natūraliai, tiesiog atėjo metas, kai jos „atsivalgiau“, stebėjau, ar išvis man jos reikia. Iš pradžių tikrindavausi kraują, ar netrūksta geležies. Kadangi viskas buvo gerai – nieko netrūko, valgyti negyvėlių nebesinorėjo vis labiau. Labai žiūriu, ką dedu į burną, kaip, kur, ką valgau. Nėra dienos be vaisių, daržovių, kurių maža būdama nelabai mėgau.
Kokakolos nebegeriu nuo pradinės mokyklos laikų, kai klasėje darėme eksperimentą su iškritusiais pieniniais dantimis. Užpylę kola laikėm juos keletą dienų, o rezultatas buvo supuvę, pajuodę dantys. Kaip dabar dažnai pasakau: „Ja ir batų neplaučiau, nes gaila batų būtų“ (haha:)).
Galbūt daugelis jaunimo net nesusimąsto, ką deda į burną, bet tai yra dėl žinių trūkumo. Džiaugiuosi, kad Sveikuolių sąjungos rengiami projektai, tokie kaip „Sveikesnio pasirinkimo link“, sveikatingumo ugdymo stovyklos, kurios tikrai duoda labai daug žinių, praktikos bei smagaus laiko tarp nuostabių žmonių. Tikiu, kad pamažu jaunimas keisis į gera, susimąstys, kad gyvenimą reikia saugoti ir tausoti jau dabar, kol nevėlu.
Šventės – laikas susibūrimui ir bendravimui, o ne skrandžių pripildymui
Man gražiausia bei dvasingiausia metų šventė – Šv. Kūčios ir Kalėdos. Švenčiame visas tradicines šventes, tačiau tai laikas skirtas šeimos susibūrimui, bendravimui, o ne skrandžių pripildymui. Nevartojam alkoholio, todėl kartais svečiuose sulaukiam kreivų žvilgsnių ar replikų, bet aš nekreipiu dėmesio, tegu kas ką nori, tą ir šneka. Man svarbiausia pačiai gerai jaustis, o per tiek metų įpratau, kad visur galiu atsisakyti mėsos, alkoholio ar kitų nuodų, net ir už 10 tūkst. eurų siūlyto šampano atsisakiau. Turbūt pagalvojo „keistuolė“. (haha). Visokių nuomonių yra ir visokių visada bus. Stengiuosi neteisti ir nekritikuoti mano pasaulėžiūrai skirtingo gyvenimo būdo. Viliuosi, kad kada nors žmones pasieks sąmoningumas ir jie susimąstys, pradės kitaip gyventi, saugoti savo sveikatą, nes be sveikatos nėra laimės.
Labai mėgstu eiti į satsangus, Yoga JAM ar Yoga Rave – jaunimo, besilinksminančio be svaigalų, linksmybes. Seniau tokių nebūdavo, o dabar yra, tad stengiuosi nepraleisti.
Sveikos gyvensenos privalumai
Iš sveikuolių išmokau daug naudingų patarimų, kad, pavyzdžiui, elementarus higienos dalykas yra kiekvieną rytą, vakarą su liežuvio valikliu valyti liežuvį nuo apnašų. Per metus tris – keturis kilogramus jų suvalgome, jei to nedarome. Rytuose – tai žinoma elementari higiena, o mes vakarai tokių paprastų reikalingų pamokų neturime nei darželiuose, nei mokyklose.
Pradėjus sveikuoliškai gyventi pagerėjo virškinimas, dingo alergijos, pagražėjo oda, nagai, pati lengviau ir sveikiau jaučiuosi nevalgydama sunkiai virškinamo maisto. Sveika gyvensena padėjo sumažinti stresą, atsisakyti neigiamų emocijų. Važinėjuosi dviračiu, darau mankštą, pratimus visam kūnui, išbandau naujas praktikas, tokias kaip Tai Chi, Cigun ir t.t., maudausi nuo pavasario iki vėlyvo rudens per Ukmergę tekančioje Šventojoje upėje, ežeruose, jūroje. Keliuosi ir gyvenu gamtos ritmu.
Manau, kad žmonės Lietuvoje ne tik per mažai žino apie gyvenimo kokybę, kurią suteikia sveika gyvensena. Dauguma net nenori sužinot, nes tada reikėtų pradėti kitaip gyvent, kažką keisti, o valios trūksta.
Įkvėpėjai ir mokytojai
Man artimesnis dvasingumo nei materialumo pasaulis. Vertinu nuoširdumą, žmogiškumą, tikėjimą. Norėdami gyventi geresnėje visuomenėje visų pirma pradėti keistis turime patys. Mano įkvepėjais tapo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, viceprezidentai Eligijus Valskis ir Sigita Kriaučiūnienė, Auksė bei Saulė – Gyvenimo meno (GM) fondo mokytojos, Danguolė – Ukmergės GM atstovė, Sri Sri Ravi Shankaras, Torsunovas, mama, Užkuraičiai bei kiti – esu JIEMS visiems labai dėkinga, ateityje noriu kuo daugiau prisidėti prie visuomenės sveikatingumo ugdymo.
