Rugsėjo 23-30 d. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos IV klasės mokinys Artūras Dirsė dalyvavo jaunimo mainų projekto programoje „Keep sparks in us!“, kurią įgyvendino VšĮ Nacionalinės plėtros institutas kartu su partneriais iš Lenkijos UNESCO Initiatives Centre.
Šio projekto tikslas – suteikti šiuolaikiniam lietuvių ir lenkų jaunimui progą artimiau susipažinti ir laužyti nusistovėjusius mūsų tautų bendravimo stereotipus.
Visą rugsėjo savaitę 7 lenkų ir 8 lietuvių jaunuoliai buvo apgyvendinti Trzcinsko kaimelyje, netoli nuo Jelenia Gora miestelio.
Per 7 dienas jaunimas gavo progą artimiau pažinti savo kaimynų istoriją, legendas, kultūrą, tradicijas, liaudies dainas ir šokius bei padiskutuoti apie bendrus bruožus, kurie sieja šias dvi valstybes nuo senų laikų.
Pirmos dvi dienos buvo įprastinės, visi dar svetimi, nepažįstami, bet mus labai suartino programa, kurią buvo paruošę organiztoriai. Šie jauni žmonės kasdien 10 valandą ryte vesdavo pamoką, kuri vykdavo kelias valandas su pertraukomis.
Pamokas jie pradėdavo energingais ir linksmais žaidimais, kurie pakeldavo nuotaiką ir išjudindavo net didžiausius tinginiukus ir užsispyrėlius. Tokių pamokų per dieną įvykdavo 3: ryte, dieną ir vakare. Jų metu skirstėmės į grupes, (jas turėjo sudaryti ir lietuviai ir lenkai), gaudavome užduotis ir turėjome jas įvykdyti. Trečioji diena buvo labai įdomi, peržvelgėme Lietuvos ir Lenkijos istoriją, kuri vienijo mūsų tautas kelis amžius.
Laikas bėgo greit, mainų savaitė įpusėjo ir ėmėme ruoštis festivaliui, kurį kasmet tame kaimelyje rengdavo pradinė ir pagrindinė mokyklos. Mes paruošėme dovanėles žmonėms, kurie dalyvaus renginyje. Dovanų, žinoma, neužteko, nes žmonių ėjo vis daugiau ir daugiau, tad teko jas dalinti tik patiems mažiausiems.
Kaip bebūtų gaila, viskas kas gražu ir miela, greitai baigiasi. Atėjo ir ta diena, kai teko atsisveikinti vieniems su kitais. Atrodytų, kad tai neturėjo būti sunku, juk per savaitę žmogus negali tapti ypatingu, bet tai netiesa. Atsisveikinti buvo liūdna…
Dauguma lietuvių, jaunimo mainų programos dalyvių , mano, kad susitikimas buvo vertingas. Tai ir kalbos įgūdžiai (mainų programos kalba – anglų kalba) ir istorijos bei tautosakos žinių panaudojimas ir žmogiškas bendravimas. Žinoma, ne visada mums pavykdavo vienas kitą suprasti iš pusės žodžio, bet visada šalia būdavo šios programos vadovai, kurie pagelbėdavo visose situacijose.
Lietuvos-Lenkijos jaunimas per tą savaitę iš tikrųjų nemažai pasiekė ir įrodė, kad žmogus neturėtų remtis neigiamais stereotipais formuodamas santykius su kaimynais.
Artūras Dirsė, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos IVa klasės mokinys
