Lapkričio 3 dieną, pirmą kartą Ukmergėje, surengta šv.Huberto – medžiotojų globėjo – šventė, kuri prasidėjo nuo šv. mišių švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje medžiotojai ir svečiai meldė šv. Huberto užtarimo ir globos, anot švč. Trejybės parapijos klebono Dainiaus Lukonaičio, kad medžioklėje būtų atsakomybė, pagarba, meilė ir visada žinotumėme, kad ir mes esame tos pačios gamtos dalis ir vaikai. Pasak klebono, yra daug skeptikų, galvojančių, kad medžiotojai vien tik žudo, bet dažnai užmirštami dalykai – kad kažkas rūpinasi gyvūnais, juos globoja, šeria, prižiūri. Visi šie dalykai nukeliauja į antrą planą, todėl užtenka kritikuoti, o reikia prisidėti visiems, kad kur gyvename būtų gražiau ir jaukiau.
Po šv. mišių visi rinkosi aikštėje prie Kultūros centro, kurioje medžiotojų būreliai-klubai demonstravo medžioklės trofėjus. Po trimito gausmo, kurį atliko trimitininkas Karolis Kriaučiūnas, šventė buvo oficialiai atidaryta.
Kaip pasakojo Ukmergės raj. savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė, Lietuvoje hubertinių medžioklių tradicija palyginti jauna. Ji siekia tik 18 amžių. O kas lankėsi Europos šalių medžioklės parodose, mugėse, tas turėjo progos įsitikinti, koks šiuo metu populiarus šv. Hubertas, kiek daug medžiotojų organizacijų, klubų, įmonių pavadinta jo vardu.
Huberto simbolis – elnio ragų vainikas. Manoma, kad šios šventės turės teigiamos įtakos medžioklės kultūrai Ukmergėje ir rajone.
Medžioklės tradicijai neabejingas ir Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas. Meras džiaugėsi, kad Ukmergėje tai pirmoji tokia šventė, skirta tokiai dienai paminėti. Tačiau klausantis radijo laidų, kalbant apie medžiotojus ir medžioklę, jam pikta, kad visuomenė dar labai mažai žino apie medžiotojus, apie tai kaip jie saugo gamtą, apie medžioklės taisykles. Todėl šių švenčių proga tikimąsi ne tik suburti žmones, bet ir atlikti aiškinamąjį darbą, kad medžiotojas nėra gamtos priešas, o draugas.
Į šventę atvyko ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Pasak E.Tijušo, jam labai smagu dalyvauti šioje šventėje ir matyti tiek susirinkusių ukmergiškių ir svečių. „Jūs esate įsilieję į europietišką medžiotojų šeimą, vienijančią nei daug, nei mažai, o pustrečios Lietuvos – 7 mln. Europos bendraminčių, kurie savo santykį su gamta, tęsdami savo protėvių tradicijas, aiškinąsi, visuomenei neįprastu būdu – su šautuvu. Liūdna, kad kai daugelyje Europos šalių medžiotojas yra kokybės simbolis, vertinamas ir gerbiamas visuomenėje, pas mus Lietuvoje labai daug žmonių medžioklę įsivaizduoja tik kaip šautuvo vamzdį ir gyvūnų naikinimą. Iš tikrųjų yra visiškai atvirkščiai. E.Tijušas pacitavo vieno garsaus XX a. vokiečių gamtininko žodžius: „Jeigu ne medžiotojai, tai XX a. europiečiai savo kraštuose nebeturėtų galimybės išvysti stambiųjų Europos gyvūnų – briedžių, stirnų, elnių, šernų. Tik medžiotojai išsaugojo europiečiams šiuos gamtos papuošalus”. Šiuolaikinėje medžioklėje, pasak E.Tijušo, vienas iš svarbiausių veiklos devizų ir bendravimo su gamta pricipu yra: kas negloboja, tas nemedžioja.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vardu buvo įteiktos padėkos:
– už ilgametę ir nuolatinę paramą Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijai, skleidžiant gamtosaugines idėjas, puoselėjant Ukmergės krašto gyvenimą, kultūringos ir tausojančios medžioklės tradicijas – Ukmergės raj. savivaldybės merui Algirdui Kopūstui.
– už aktyvų dalyvavimą Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos veikloje, nuoširdų darbą jos labui, ilgametį vadovavimą Ukmergės krašto medžiotojams ir žvejams – Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkui Vytautui Marazauskui.
– už ilgametį ir nuoširdų darbą, gamtosaugos idėjų, medžioklės tradicijų puoselėjimą – Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovui Stanislovui Brakniui.
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Vytautas Marazauskas visiems susirinkusiems pristatė Ukmergės rajono medžiotojų „vizitinę kortelę” ir supažindino apie medžioklės veiklą Ukmergės rajone.
Medžiotojų Ukmergėje yra per 500. Jie yra pasiskirstę į 11 medžiotojų būrelių-klubų, kuriems yra priskirti atitinkami medžioklės plotai. Dar 3 medžioklės plotai suteikti Vilniaus medžiotojų draugijos medžiotojams, kuriuose medžioja ir rajono medžiotojai.
Medžioklių plotų šeimininkai yra to būrelio medžiotojai, kurie ne tik medžioja, bet ir atlieka dar daug įvairių užduočių. Medžioklės įstatymas medžiotojus įpareigoja globoti ir prižiūrėti žvėris tame medžioklės plote, kuris jiems priskirtas, reguliuoti žvėrių gausą, esant būtinybei juos šerti bei kitus darbus. Medžiotojų būreliai yra aktyviai įtraukti į šią veiklą. Vien tik pašarų per metus pateikiama apie 40-50 tonų, kurie skirti ne tik žiemos metui, bet ir kaip prevencinė priemonė. Nes sotūs gyvūnai, kaip ir žmogus, maisto neieškos. Visi šie darbai numatyti medžioklės įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose. Tačiau visas darbas neįmanomas ir be kitų pagalbos: ūkininkų, miškininkų, visuomenės. Ypač daug pagalbos žiemos metu sulaukiama iš moksleivių.
Po trumpų kalbų, visi susirinkusieji buvo pakviesti apsilankyti medžiotojų būrelių paviljonuose, apžiūrėti įvairius eksponatus, pasivaišinti medžiotojų surengtomis vaišėmis – karšta sriuba, žirnių koše, karšta arbata. Šventėje visus linksmino Antakalnio kaimo kapela „Provincija”, kurios vadovas Alvydas Padriezas.
vilkmerge.lt
{youtube}12d4xrfjdHs{/youtube}
{besps}hubertas{/besps}
