Diskutuota kodėl profesinis mokymas nepopuliarus

    1377
    0

    but12

    Jaunimo emigracija, mažėjantis Lietuvoje darbingų asmenų skaičius, didelis neturinčių darbo jaunų žmonių procentas ir darbdaviai, nerandantys kvalifikuotos darbo jėgos. Šios rimtos problemos skatina susirūpinti ir aukščiausius valdžios sluoksnius. Kaip spręsti profesinio mokymo problemas Ukmergės Technologijų ir verslo mokykloje vykusioje konferencijoje-apskritajame stale „Profesinis mokymas  –  dirbti regionui, rinkai  ir kartu su verslu“ diskutavo Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vyriausybės nariai, ministerijų atstovai, aplinkinių rajonų savivaldybių, darbdavių ir profesinių technikos mokyklų atstovai.

    but15

    Premjeras Algirdas Butkevičius, apibūdinęs padėtį šalyje ir svarbiausius laukiančius darbus – euro įvedimą, namų renovaciją, verslo vystymą, atkreipė dėmesį į profesinį mokymą. Ministro pirmininko teigimu, mokslas, verslas ir studijos turi būti užpildyti turiniu. Turinys yra naujos technologijos, inovacijos ir žinios. Šiuo atveju mokslas turi vaidinti labai svarbų vaidmenį. Nes Lietuva yra maža, atvira valstybė, ir norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje, galima tai pasiekti tik per naujas technologijas, inovacijas ir kvalifikuotą darbo jėgą. Ugdant kvalifikuotą darbo jėgą tam turi būti skiriamas nepaprastai didelis dėmesys. Specialistų rengime pirmiausia reikia atsižvelgti į darbo rinkos poreikius.

    but17

    Konferencijoje Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pristatė numatomas profesinio mokymo sistemos pertvarkas. Jas lemia 10 ir 12 klases baigusių mokinių skaičius mažėjimas. Daugiausia abiturientų įstoja į universitetus. Antros pagal populiarumą – profesinio mokymo įstaigos. Mažiausiai populiarios – kolegijos.

    Ministras pateikė ir nepaguodžiančius skaičius. Lietuva – viena iš paskutiniųjų pagal tai, kiek mokinių vidurinio ugdymo lygiu mokosi profesinio mokymo programose. Pavyzdžiui, Austrijoje tokių mokinių – apie 75 proc., Suomijoje – apie 70 proc. tačiau tokia padėtis turėtų keistis. Prognozuojama, kad iki 2020 metų sumažės specialistų su aukštuoju mokslu poreikis. Tačiau padidės vidutinio išsilavinimo specialistų poreikis.  

    but22 but23

    Lietuvos verslo konfederacija pateikė statistinius duomenis apie neturinčius darbo Lietuvoje. Nedarbo lygis pastaraisiais metais mažėja. Jei 2011 metais nedarbo lygis buvo 15,4 proc., tai 2014 metais prognozuojama, kad nedarbo lygis sumažės iki 11,2 proc. Daugiausia ieškančių darbo žmonių turėjo vidurinį išsilavinimą. Mažiausias bedarbių skaičius turėjo aukštesnįjį išsilavinimą. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva lenkė Europos Sąjungos vidurkį pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių.

    but24 

    Tačiau darbo rinka neranda specialistų, o žmonės darbo. Konfederacija įvardina tokios padėties priežastis – jaunimas renkasi nepaklausias specialybes, nėra sistemos, kuri leistų jaunam žmogui suprasti darbo rinkos poreikį ir valdžios institucijos neefektyviai bendradarbiauja su švietimo ir verslo organizacijomis, ruošiant mokslo pertvarką.

    Taip pat įvardintos 2017 metais paklausiausios specialybės Lietuvoje. Tai įvairių sričių informacinių technologijų specialistai, biotechnologijos specialistai, biochemikai, nanotechnologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, atsinaujinančių elektros šaltinių specialistai, gydytojai, slaugytojai, odontologai. Įvardintos ir nepaklausiausios specialybės 2017 metais – teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai, socialiniai pedagogai, viešojo administravimo specialistai, socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai. Ateities profesijos pasaulyje: finansų konsultantas, įvairių sričių inžinieriai, odontologai, IT analitikai, neurochirurgai, kontrolieriai auditoriai, IT inžinieriai.

    Įvardinta ir kada profesinis mokslas taps populiarus. Tai įvyks, kai studentas žinos, kad baigęs mokslus galės turėti darbą (IT specialistų Lietuva paruošia tik 20 proc. poreikio), kai savivaldybė garantuos patogią aplinką gyventojams, kai valstybė, planuodama finansavimą studijoms, suteiks prioritetą profesiniam išsilavinimui ir kai aukštoji ar profesinė mokykla garantuos kokybiškas bei paklausias studijas jaunam žmogui.

    Arvydas Pėšina

    {youtube}Rjh1Yi-GNVY{/youtube}

    but7

    but9

    but11

    but16

    but19

    but20

    but25

    but27 but28

    but30

    but4

    Ministro pirmininko A.Butkevičiaus kalba konferencijos metu:

    {youtube}PtFajaOamds{/youtube}

    Kiti pasisakymai:

    {youtube}O4l3Yu7bUn4{/youtube}

    {youtube}nl5rkc1IW7s{/youtube}

    {youtube}ieuEZ0xTZk0{/youtube}

    {youtube}DgmFrhMdyHQ{/youtube}

    {youtube}u_a2KdVW2lg{/youtube}

    {youtube}COG2qonpA0A{/youtube}

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia