Veprių kaimo bendruomenė balandžio mėnesį priėmė Latvijos Livani miesto senjorų tautinių šokių kolektyvą „Dubnava“. Susižavėję mūsų bendruomenės svetingumu, renovuotais bendruomenės namais, įgyvendintais projektais, neužmirštamu bendru šokių ir dainų vakaru, ekskursija po Veprius jie pakvietė pasisvečiuoti mūsų bendruomenę į Livani. Gražų birželio savaitgalį 50 Veprių bendruomenės žmonių grupė išvyko į Latviją. Pakeliui sustojome pasigrožėti Zarasų kraštovaizdžiu nuo įspūdingo apžvalgos rato ir nusiteikėme pažintinei ekskursijai po Latviją.
Livani miesto centre, prie kultūros namų, mus pasitiko latvių etnografinis ansamblis su lietuvių liaudies daina „Augo kieme klevelis“. Sutikimas buvo labai įspūdingas, nuoširdus, bendra daina nuteikė maloniam bendravimui. Kultūros namų direktorė suorganizavo ekskursiją po renovuotus, aprūpintus naujausiais baldais, įranga kultūros rūmus. Didžiausia staigmena laukė paskutinėje, labai didelėje ir gražioje salėje. Ten buvo padengtas iškilmingas pietų stalas visai mūsų grupei. Vaišes finansavo Livani savivaldybė. Čia mus oficialiai priėmė dūmos atstovė, įteikė suvenyrus. Visi mūsų ekskursijos dalyviai galėjo pasijusti svarbūs, būti nuoširdaus dėmesio centre.
Tautinių šokių kolektyvo „Dubnava“ vadovė Skaidrite Skimeli padėjo man ne tik suplanuoti dviejų dienų pažintinę kelionę po Latviją, bet nuo pirmos susitikimo minutės buvo mūsų palydovė Latvijoje. Įspūdinga buvo pamatyti tai, kad vienoje vietoje šalia kultūros rūmų yra dvi vidurinės (lietuvių ir latvių) mokyklos, miesto biblioteka, stadionas. Visi šie objektai renovuoti visapusiškai – tiek viduje, tiek išorėje. Lankėmės bibliotekoje. Gėrėjomės moderniai sutvarkytomis erdvėmis, kompiuterizuota knygų išdavimo sistema.
Daugelis prisimindami senus laikus Livani pasinaudojome galimybe persikelti į kitą Dauguvos upės krantą keltu. Ant Dauguvos upės kranto yra įsikūręs Meno centro ir Stiklo muziejaus pastatų kompleksas. Tiesiog vėl buvome sužavėti nuoširdžiu dėmesiu mums. Labai patiko Stiklo muziejus. Tačiau ilgiausiai džiaugėmės etnokultūros ekspozicija Meno centre. Čia galėjome ir girnas sukti, ir apžiūrėti išaustą rekordinę 90 metrų ilgio juostą. Muziejuje tiek daug įvairių teminių erdvių, kuriose buvo labai įdomu ir tikrai nesinorėjo skubėti išeiti.
Džiaugėmės, kad vakare senjorų tautinių šokių kolektyvo „Dubnava“ šokėjai, pavasarį viešėję Vepriuose, mums suorganizavo draugystės vakarą gamtoje. Jo metu skambėjo latvių, lietuvių dainos, mokėme vieni kitus įvairių tautinių šokių, žaidimų, vaišinomės nacionaliniais patiekalais.
Ne mažiau įspūdinga buvo ir antroji diena. Iš pat ankstyvo ryto išvykome Rygos link į Kuoknesę. Apžiūrėjome Dauguvos upės Kuoknesės saloje daugiau negu 30 ha plote kuriamą Likimo sodą, kurį įrėmina didinga Dauguvos upė, suteikianti ypatingą prasmę ir įstabų reginį.
Aplankėme 13 a. statytos Kuoknesės pilies griuvėsius. Klausėmės įtaigios legendos apie tai, kaip pilies valdovas sužinojęs, kad jo dukra nori ištekėti už sodininko, uždarė ją aukščiausiame pilies bokšte, o sodininką nužudė. Iš sielvarto valdovo dukra iššoko iš bokšto ir nusižudė. Ir dabar kai kurie turistai gali pamatyti ją ant kranto akmens sėdinčią ir raudančią. Tiesa, nors mums pamatyti jos neteko, tačiau visus pasitiko Kuoknesės pilies „sargybinis“, kuris įleido į pilies teritoriją tik tada, kai sudainavome skambią lietuvišką dainą. Kuoknesės pilies griuvėsiai paliko didelį įspūdį.
Pailsėję Rygos „Lido“ tinklo kavinėje, pasigrožėję kavinės teritorijoje esančiais augalais, alpinariumais tęsėme dviejų valandų ekskursiją su gidu po Rygos senamiestį, įtrauktą į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Džiaugiuosi nusitęsusiu bendruomenės draugystės tiltu iki Livani ir kad tokia didelė mūsų bendruomenės žmonių grupė turėjo puikią galimybę bendraudami su latviais pažinti Latvijos istoriją, kultūrą, įgyti naujos patirties. Smagu, kad draugystė neturi sienų, nežino amžiaus, tautybės ribų, kad po šio susitikimo vieni kitiems tarėme tik „iki pasimatymo“.
Bendruomenės pirmininkė Aldona Medonienė
