Prieš metus naujai Tarybos kadencijai pradėjus veiklą ir į valdžią atėjus vietinio verslo atstovams buvo tikimąsi, kad iki šiol itin apleistas Savivaldybės valdomų įmonių (SVĮ) sektorius sulauks tinkamo dėmesio ir bus reformuotas iš pagrindų.
Pastarųjų penkerių metų patirtis byloja tiesiog skandalingus faktus – į rajono biudžetą dividendų gauta tik iš vienos Ukmergės rajono savivaldybės valdomos įmonės, o iš visų kitų nebuvo pervestas nė litas. SVĮ valdomas turtas siekia keliasdešimt mln. Lt., tačiau palyginus su tuo, kokio dydžio dividendus gauna privataus kapitalo įmonė, valdydama tokios pat vertės turtą, dabartinė situacija kelia daug neatsakytų klausimų. Mano manymu, veikla be konkrečių tikslų bei kompetentingų ir depolitizuotų valdybų nebuvimas – pagrindinės spręstinos problemos.
Veikla be konkrečių tikslų
SVĮ reforma yra būtina, kadangi savivaldybės disponavimas savo turtu yra nepakankamai efektyvus. Atsisakius ydingos praktikos įmonių vadovams leisti patiems nusistatyti tik jiems priimtinus tikslus yra svarbus žingsnis turto panaudojimo efektyvumui gerinti. Turi būti sukurtos aiškios procedūros, kaip nustatomi tikslai, rengiami strateginiai planai.
Neuždirbant pelno ir neskaičiuojant kapitalo kaštų, atsiranda sąlygos priiminėti blogus investicinius sprendimus – investuoti į veiklas, kurios neneša naudos įmonei ir rajono gyventojams. Tokia praktika įmones paprastai priveda prie bankrotų. Be to, įmonių, kurios veikdamos rinkoje nemoka ir niekada nemokės dividendų, akcijų vertė yra lygi nuliui.
Pirmas žingsnis link SVĮ veiklos skaidrinimo ir efektyvumo žengtas. Mano siūlymu, rajono savivaldybės Taryba nusprendė, kad SVĮ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija teiks konsoliduotas ketvirtines ataskaitas Tarybos Biudžeto ir ekonominės plėtros bei Ūkio komitetui.
Ilgai nelaukus yra būtinas ir antras žingsnis: depolitizuotų SVĮ valdybų įsteigimas. Efektyvi valdyba, kurią sudarytų profesionalių specialistų (verslo profesionalų, bet ne valstybės tarnautojų, kurie yra tiesiogiai pavaldūs vienai ar kitai politinei jėgai ir patys neturi veiklos laisvės) komanda, yra pagrindinis sėkmingos veiklos pagrindas. Valdybos, turinčios aiškias funkcijas ir specifiką įmonės valdymui, daro esminę ir sisteminę įtaką.
Savivaldybės valdomoms įmonėms turi būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir komercinėms, nes tik tada galime tikėtis analogiško efektyvumo.
Vyriausybės reformos patirtis
Sektinų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pradėjusi VVĮ reformą, dabartinė Vyriausybė su valstybės turtu tvarkosi daug geriau nei prieš reformą. Visų pirma, atsisakyta ydingos praktikos įmonėms pačioms leisti nusistatyti tik joms palankius tikslus. 2011 metais sukurtos aiškios procedūros kaip nustatomi tikslai, kaip rengiami strateginiai planai, kokia tvarka vyksta jų aptarimas Vyriausybėje.
Ūkio ministerijos kuruojama Valstybės valdomų įmonių reforma, pagal kurią už 2011 metų rezultatus planuojami 2012 metų dividendai mokami į valstybės biudžetą bus apie 580 mln., t.y. beveik 10 kartų daugiau, nei tai buvo prieš VVĮ reformą.
Ar nepritrūks valios?
Visgi abejotina, ar Ukmergės valdantiesiems nepritrūks valios įgyvendinti reformą. Regis, jie mieliau skėsčios rankomis ir sakys, kad kalti įmonių vadovai ar šalyje esanti situacija… . Mano įsitikinimu, tik ryžtingi ir greiti sprendimai gali lemti SVĮ reformos sėkmę.
Andrius Kalesnikas
vilkmerge.lt arhcyvo nuotr.
