Pradinis Lietuvos naujienos Ūkiuose išgelbėjamo maisto pernai išaugo trečdaliu – „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus bendradarbiauti

Ūkiuose išgelbėjamo maisto pernai išaugo trečdaliu – „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus bendradarbiauti

440
0
maistobankas.lt nuotr.

Pernai metais ūkiuose nuo išmetimo išgelbėjamo maisto kiekis išaugo 200 tonų ir padidėjo trečdaliu, rodo „Maisto banko“ duomenys. Tačiau šiemet dėl infliacijos daržovės tampa tikra prabanga – jų kainos pasiekė neregėtas aukštumas, todėl maisto stokoja net 12 proc.* Lietuvos žmonių. Tuo pat metu dalis ūkininkų neslepia – viso praėjusių metų derliaus realizuoti nepavyko dėl mažėjančios gyventojų perkamosios galios. „Maisto bankas” kviečia ūkininkus bendradarbiauti – išsivalyti sandėlius prieš naują derliaus sezoną ir nepalikti likučio pūti – verčiau aukoti skurstantiems.

Organizacijos vadovas Simonas Gurevičius teigia, kad pernai nerealizuotas daržoves organizacijai paaukojo 61 šalies ūkininkas – šis ratas kasmet plečiasi. Tačiau manoma, kad išnaudotas toli gražu ne visas potencialas – daugybė vartojimui dar tinkamų daržovių utilizuojama ir nepatenka ant žmonių stalo. Situacija galėjo ypatingai paaštrėti šiemet, kai dėl mažėjančios perkamosios galios aruoduose daržovių gali likti daugiau nei įprasta. Daug metų daržininkyste užsiimantis Miroslavo (Alytaus r.) daržininkas Eimantas Bakšys sakė, kad aiškiai juntama, jog šiemet gyventojų perkamoji galia mažesnė ir realizuoti derlių – sudėtinga.

„Kiek metų mes ūkininkaujame, šiemet tikrai matome skirtumą – žmonės perka mažiau ir žymiai labiau skaičiuoja. Anksčiau pirkdavo didesniais kiekiais, ruošdavosi į priekį, o dabar tik po mažai, kad tai dienai ar savaitei užtektų. Todėl ne visiems ūkininkams gali pavykti visą derlių realizuoti“, – pasakoja E. Bakšys.

Dalies daržovių ūkininkams nepavyksta realizuoti ir dėl prekybos centrų keliamų reikalavimų bei pirkėjų išrankumo.

„Problema yra su vidutinio dydžio bulvėmis, nes lietuviams reikia, kad bulvės kaip klumpės būtų, mažesnių jie neperka. Todėl kasmet turime didelį iššūkį – kur dėti tas mažesnes bulves. Skutyklos kažkiek gelbėja, bet ir ten neįmanoma visko realizuoti. Todėl 46 tonas nusprendžiau paaukoti „Maisto bankui“. Nors aš jas galėčiau atiduoti biojėgainei, kuri pagamintų substratą – puikią trąšą – aš vis dėlto renkuosi aukoti žmonėms. Juk maistą pirmiausiai auginame tam, kad jis būtų suvalgytas”, – pasakoja Kėdainių rajone ūkininkaujantis Rimantas Žebrauskas.

Maisto – trūksta

Kol vieniems nepavyksta maisto realizuoti, kitiems – jo gyvybiškai trūksta. Štai šių metų vasario mėnesio Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad šių metų vasarį 23,5 procentai asmenų, kurių pajamos nesiekė 500 Eur teigė, kad jiems trūksta pinigų maistui. Mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra priversti rinktis, ką apmokėti – būsto išlaikymą ar maistą. Todėl vis daugiau žmonių pagalbos kreipiasi į labdaros organizacijas.

„Liūdniausia tai, kad daržovės tampa tikra prabanga. Mūsų tikslas – užtikrinti pilnavertį maitinimąsi skurde gyvenantiems žmonėms, ypač senjorams ir daugiavaikėms šeimoms, todėl daržovės – būtina krepšelio sudedamoji dalis. Tačiau dėl išaugusių kainų dalis gyventojų nebegali daržovių įpirkti, o augant stokojančiųjų skaičiui visiems pripildyti krepšelių daržovėmis šiuo metu negalime“, – pasakoja S. Gurevičius.

Dalies ūkininkų prognozės pesimistiškos – daržovės šiemet ir toliau gali būti neįperkamos sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

„Aš manau, kad daržovės šiemet dar labiau brangs. Nes sėklų kaina auga, sėklinių daržovių kaina auga, žemės apdirbimo savikaina taip pat labai stipriai išaugo. Mano aplinkoje dirbantys ūkininkai jau mažina daržovių auginimą, pereina prie grūdinių kultūrų, nes paprasčiausiai – neapsimoka. Visa tai gali lemti išaugusias kainas“, – pasakoja daržovių augintojas E. Bakšys.

Kviečia ūkininkus bendradarbiauti

Dėl sudėtingos situacijos, augančių kainų ir didėjančio nepritekliuje gyvenančių žmonių skaičiaus, „Maisto bankas“ ir toliau kviečia ūkininkus bendradarbiauti – žada patys atvažiuoti, surūšiuoti, o prireikus – net ir nusirinkti derlių.

„Suprantama, kad ūkininko tikslas – visą derlių parduoti. Tačiau, deja, tai pavyksta nevisada ir visiškai normalu, kad dalis derliaus nėra realizuojamas. Pernai mūsų savanoriai iš ūkininkų nurinko laukus, rūšiavo daržoves ir patys jas atrinkinėjo. Tokiu būdu nuo išmetimo išgelbėjome 323 tonų vaisių ir daržovių. Šiemet padidinome savo apsukas ir galime su ūkininkais dar glaudžiau bendradarbiauti – jeigu jie turi užsilikusį likutį, kviečiame susisiekti su mumis, mes viskuo pasirūpinsime, kad ūkininkas nepatirtų jokių paramos perdavimo kaštų“, – pasakoja „Maisto banko“ vadovas.

S. Gurevičius neslepia, kad neretai ūkininkai vengia aukojimo labdaringoms organizacijoms dėl papildomos mokestinės naštos. Tačiau neseniai VMI raštu išaiškino diskusijų kėlusią lengvatą, kuri aiškiai apibrėžia, jog aukojimas – nieko nekainuoja.

„Naujajame VMI išaiškinime nurodoma, kad smulkieji gamintojai ir ūkininkai, įsiregistravę PVM mokėtojais, ir neatlygintinai perdavę perteklinę produkciją paramai, net ir tuo atveju, jei įsigytų prekių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, neprivalo skaičiuoti pardavimo PVM, taip pat tikslinti PVM atskaitos. Tai aktualu, jeigu daržovės perduotos kaip parama paramos gavėjui, turinčiam teisę teikti labdarą, nurodant jam šias prekes sunaudoti labdarai, o paramos gavėjas įsipareigojo tai daryti, ir kai kiekvieno konkretaus labdaros gavėjo gaunamų šių prekių apmokestinamoji vertė neviršija 75 eurų per kalendorinį mėnesį. Mes šį įsipareigojimą įgyvendiname, todėl ūkininkams nekyla jokių papildomų mokestinių išlaidų”, – teigia organizacijos vadovas.

„Maisto bankas“ šiuo metu per dieną gali surinkti ir stokojantiems išdalinti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo 6186 tonas maisto, iš kurio 36 proc. yra vaisiai ir daržovės. Visus galinčius paaukoti ūkininkus „Maisto bankas“ kviečia kreiptis į organizacijos atstovus el. paštu ukis@maistobankas.lt  arba telefonu +370 664 44618.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia