Pradinis Kultūra Svečiavomės Žemaitijoje

Svečiavomės Žemaitijoje

1305
0

2023-07-14 d., vykdydami Ukmergės r. savivaldybės remiamą projektą „Sueikim kartu į didelį būrį“, LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai dalyvavo LPS „Bočiai“ Žemaitijos regiono šventėje „Soekem, žemaite, i dėdėli būri“, kuri vyko ant Apuolės piliakalnio, Skuodo rajone. Šiais metais tai jau 10 – toji regiono šventė „Skambėk, Žemaitija!“. Klubas, vienintelis kolektyvas iš Aukštaitijos, atstovaudamas Ukmergės rajoną, dalyvavo visuose žemaičių renginiuose.

Užkopus į Apuolės piliakalnį galima pajusti didingą anų dienų dvasią vien pažvelgus į galingus čia augančius ąžuolus. Šią vietovę ne kartą puldinėjo vikingai. Pirmieji žygius pradėjo danai, vėliau – norvegai, o labiausiai įsigalėjo švedai. Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. 853 m. Brėmeno vyskupas Rimbertas kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašo, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Istorikai teigia, kad šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo. Manoma, jog taip švedai norėjo pasiteisinti, kad neužėmė pilies.

Piliakalnis tyrinėtas 1887, 1928–1931, 1932 m. Buvo ištirta pylimo struktūra, rasta keramikos šukių, strėlių antgalių, audimo pasvarėlių, suanglėjusių grūdų. Ištirta, kad piliakalnio pylimas buvo supiltas per kelis kartus. V a. įtvirtinimai sudegė ir buvo rekonstruoti. 10 a. pylimas buvo padidintas ir buvo naudojamas iki 13 a., vėliau – apleistas. 15 – 16 a. pylimo viršuje veikė kaimo kapinės. Dabar, kaip skelbiama užraše ant stogastulpio, vedančio į piliakalnį, šio archeologijos paminklo aukštis yra 10 m., plotis – 55 m., ilgis – 80 m. Piliakalnis gerai prižiūrimas, čia vyksta kasmetinis Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, kitos edukacinės programos. 2019 m. piliakalnis pritaikytas turizmui: sutvarkyti pėsčiųjų takai, pastatyti suolai, informaciniai stendai, atlikti kiti darbai.

Šventė prasidėjo muzikiniu fanfarų signalu. Galingai suskambėjo chorų atliekama Tallat – Kelpšos daina „Kur lygūs laukai“. Visi dalyviai giedojo Lietuvos valstybės himną. Pagarbą praeičiai, žuvusiems išreiškėme tylos minute. Organizacijų pirmininkai su deglais uždegė laužą – šilumos, bendrystės, draugystės simbolį. Šventėje dalyvavo 14 Žemaitijos rajonų meno saviveiklos kolektyvų, Priekulės senjorų (Latvija) šokėjų grupė, klubui „Viltis“ atstovavo solistas Valmantas Naraškevičius ir linijinių šokių grupė (vad. Aldona Satkūnaitė). Į renginį atvyko LR Seimo narys Antanas Vinkus, LPS „Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris, Skuodo r. meras Stasys Gutauskas.

Skuodo bendrijos pirmininkė, šventės organizatorė Joana Viščiūnienė dalyvių pasirodymų programą pradėjo žodžiais „Lietuva prasided nu Skouda“ ir tuos žodžius didžiuodamasi kartojo ne kartą Pasisakantieji sveikino su 1170-tuoju Apuolės vardo paminėjimo jubiliejumi, džiaugėsi, kad šventė „Skambėk, Žemaitija!“ prigijo, susirinkta jau 10-tą kartą. Linkėjo, kad dar po 10 m. vėl susirinktume ant Apuolės piliakalnio. Kad renginys neužsitęstų, organizatoriai prašė kolektyvų atlikti tik po vieną meninį numerį. Buvo skelbiama pietų pertrauka. Visi pavaišinti koše. Kad žiūrovai ir saviveiklininkai geriau jaustųsi, buvo organizuota bendra mankšta. Baigus koncertinę programą S. Gutauskas organizacijų pirmininkams ir meno vadovams įteikė padėkos raštus, suvenyrais visus apdovanojo J. Viščiūnienė.

Pereinamąją krivūlę „Užeikem, žemaité, i kopeta“ J. Viščiūnienė įteikė Plungės bendrijos pirmininkei Limai Guobienei – šventės „Skambėk, Žemaitija! – 2024“ organizatorei. Lima visus pakvietė kitais metais atvykti į Plungę.

Visi kartu atlikome dainas „Kur Šatrija, Rambynas“, „Marija“. Šventės vedantysis pakvietė J. Viščiūnienę, L. Guobienę ir K. Šliogerį užgesinti šių metų šventės laužą. Įteikė ąsočius su vandeniu. Pabaigai visi dalyviai sustojo aplink aikštę dideliu ratu ir, susikibę rankomis, padainavo atsisveikinimo dainą „Ant kalno klevelis stovėjo“.

Važiuodami namo, kad neprailgtų kelias, dalinomės šventės įspūdžiais, džiaugėmės praleidę laiką puikiame gamtos prieglobstyje, bendravę su senais pažįstamais. Linksminome vieni kitus dainomis, anekdotais, pasakojimais apie įdomius gyvenimo įvykius.

Esame dėkingi Ukmergės r. merui Dariui Varnui už suteiktą nemokamą transportą išvykai.

Janina Badokienė

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia