Rugpjūčio 15-ąją, Žolinių dieną, tradicinės penktosios poezijos, muzikos ir kitų menų šventės „Langas į širdį“ dalyviai, svečiai ir organizatoriai susitiko Siesikų pilyje.
Čia pirmą kartą suskambo Kauno nacionalinio dramos teatro aktoriaus Petro Venslovos skaitoma Antano Šimatonio poema „Siesikų pilis“. Klausytojai išgirdo gražią legendą, menančią kunigaikštį Daumantą ir jo aplinką. Dviejų metrų ilgio poemos tekstą, perrištą raudonu kaspinu, aktorius įteikė Siesikų pilies savininkui Audriui Matulaičiui.
Apžiūrėję pilį ir jos prieigas, dalyviai vyko į Toliūnų kaimą. Prie šventės organizatoriaus Albino Kuliešio gimtosios sodybos buvo atidengtas ąžuolo koplytstulpis „ Motinos širdies Angelas“, skirtas Mamai. Sodybos kieme kalbėjo skulptūros autorius Albinas Kuliešis, jo eiles Mamai skaitė aktorius Petras Venslovas.
Po trumpos skulptūros atidengimo ceremonijos dalyvių automobilių vilkstinė pasuko link Siesikų ežero, kur vyko literatūros skaitymų, muzikos, teatro, bendravimo, susitikimų šventė. Dalyvius pasitiko rudenėjančia vėsa dvelkiantis ežeras, tą dieną pasidabinęs Toliūnų kaimo gyventojo, tautodailininko Vido Svalbono šiaudų skulptūrų paroda.
Ežero bangelių skalaujančiose skulptūrose – gamtos motyvai. Pakrantėje augančių tuopų liemenis juosė Vido Svalbono nupinti Žolinių vainikai, Vido inscenizuotas žvejų tinklas su spurdančiomis medinėmis žuvelėmis.
Popietinis lietus, visiems priminęs, kad čia karaliauja vandens stichija, nurimo ir, aidint iškilmingiems muzikos akordams, buvo pakelta šventės vėliava su kūrybą simbolizuojančiu Pegasu.
Šventės organizatorius Albinas Kuliešis pakvietė aktorių Petrą Venslovą pradėti literatūrinius skaitymus, skirtus Kristijono Donelaičio metams. Klausytojai išgirdo Kristijono Donelaičio poemos “Metai“ ištrauką.
Poetinio žodžio kūrėjai, literatai, susirinkę iš Anykščių, Jonavos, Švenčionių, Kėdainių, Kauno, Vilniaus, Ukmergės, Kupiškio rajonų skaitė savo kūrybą, ne vienas pasidalijo savo naujos knygos išleidimo džiaugsmu. Tai Vainius Bakas, Regina Baltrūnienė, Albinas Kuliešis, Algis Jakštas, Romas Raila.
Baigiantis poezijos skaitymams suskambo daugelio poezijos gerbėjų mylimo poeto Pauliaus Širvio balsas. Jo paties skaitomas eilėraštis „Suraski tą žvaigždelę“ nuvilnijo mišku, ežero bangomis, rugių lauku, atliepė į nuščiuvusių klausytojų širdis. Pasak čia gimusio ir augusio Albino Kuliešio, Pauliaus balsas čia niekada neskambėjo. Šventės organizatoriams tai buvo netikėta rokiškėnų dovana.
Poetinio žodžio rimtį sudrumstė šventės aikštėje pasirodę miško broliai, Ukmergės partizanų klubo nariai. Šioje šventėje ieškoję muzikantų užtruko neilgai, tačiau spėjo pakalbinti ir pašokdinti šventės dalyves, pademonstruoti savo kovinę įrangą. Vakarėjant, pasirodymus pradėjo dainuojamosios poezijos dainiai – bardai Kazimieras Jakutis iš Anykščių, jonaviškė Gražina Švėgždė, ukmergiškis Vilmantas Driukas, rokiškietė Aušrinė Repeikaitė, klausytojų pageidavimu kartojusi ne vieną dainą.
Į šventės dalyvius kreipėsi fotomenininkai Marija Čičirkienė iš Panevėžio ir vilnietis kalnų fotografas, alpinistas Romualdas Augūnas.
Savo pasirodymu visus nustebino vietos gyventoja Vita Šarkinaitė, dėl gebėjimų pažinti, rasti grybus kaimynų karūnuojama „baravykų karaliene“- tą vakarą ji vaišino kulinariniu šedevru – grybų tortu.
Tamsai gobiant ežerą visų dėmesį patraukė ežero paviršiuje suspindusi švieselių gausa, kuri ramiai, bet intriguojančiai artėjo pakrantės link. Susirinkę prie liepto šventės dalyviai spėliojo, kas gi tokią svaigią ir žvaigždėtą naktį klajoja po ežero platybes, kieno nerami siela blaškosi? Kai ugnies liežuviai nušvietė Vido Svalbono šiaudų skulptūras, iš degančiomis žvakelėmis apkaišytos valties į krantą iššoko Kipšas, palikęs valtyje liūdinčią savo bendražygę Laumę, ir nuskubėjo ieškoti sau nuotakos dalyvių tarpe.
Skambant Viačeslavo Ganelino muzikos iš miuziklo „Velnio nuotaka“ motyvams, Kipšas savo užmačias įgyvendino – pasičiupęs nuotaką, išsivežė ją ežero platybėn. O Laumė nubrido į nendres. Kipšo vaidmuo teko vietos gyventojui, tautodailininkui Antanui Juodžiui, kurio velniūkiškos išdaigos labai tiko jo paties susikurtam įvaizdžiui atskleisti.
Po tokių dramatiškų įvykių inscenizacijos visus nuramino nakties tyloje suskambusi kompozitoriaus ir atlikėjo Tomo Strimaičio muzika. Smuiko garsai gamtoje skambėjo ypatingai. Tai buvo puiki meditacijos akimirka, atgaiva žmogau sielai. Suspindus nakties dangaus žvaigždėms šventės dalyviai bendravo prie laužo, šoko, laukė naujos užgimstančios dienos.
Šventės organizatorius Albinas Kuliešis įteikė Padėkos raštus bei šventės medalius renginio svečiams, talkininkams. Už finansinę paramą Albinas padėkojo Rimantui Zinkevičiui, Kristinai Stašelytei, Ukmergės rajono savivaldybei.
Dalyviai skirstėsi dėkodami už šventę, suradę jaukią ir draugišką aplinką, su viltimi susitikti po metų. Kitą dieną, išvykstant iš Toliūnų, danguje buriavosi gandrai, pasiruošę savo didžiajai kelionei. Paliks jie Toliūnus, bet tik iki pavasario…
Alicija Matiukienė, J.ir A. Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė, Kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė
vilkmerge.lt nuotraukos
{youtube}GTnET9iuu6E{/youtube}
