Ar žinote, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija vykdo ilgo ir sudėtingo pavadinimo projektą „Susisiekimo komunikacijų (gatvių) ir inžinerinių eismo saugumo įrenginių Vilniaus ir Linų gatvių sankryžoje Ukmergės mieste kapitalinis remontas“? Tikriausiai matėte, kad vykdo. Bet ar žinote, kad tai kainuoja 100 tūkst. eurų? Ir galbūt žinote, kam to reikia?
Valdininkai formaliai aiškina, kad kažkada sugedo Vilniaus gatvėje veikęs pėsčiųjų šviesoforas, o ši sankryža yra pavojinga į mokyklą einantiems vaikams ir kitiems eismo dalyviams.
Palyginimui: du nauji šviesoforai su valdymo pultu kainuoja apie 15 tūkstančių eurų. Tačiau rajono Taryba šios sankryžos rekonstrukcijai lengva ranka atseikėjo beveik septynis kartus daugiau. Politikos užkulisiuose šnabždamasi, kad tai gali būti savivaldybės administracijos darbuotojų ir verslininkų biznelis. Minimos ir konkrečios pavardės.
Ši istorija prasidėjo praėjusių metų vasarą. Miesto šviesoforus prižiūrinti UAB „Ukmergės versmė“ raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir infrastruktūros skyrių. Verslininkai valdininkams išdėstė, kad pėsčiųjų šviesoforas, esantis Vilniaus ir Linų gatvių sankryžoje, veikiantis nuo 1975 metų, labai dažnai genda, ir kad jo remontui jau beveik neįmanoma rasti atsarginių dalių. Savivaldybės administracijos direktorius sureagavo į raštą ir pavedė minėtam skyriui rasti bei pristatyti rajono Tarybai galimus sprendimus, kaip tvarkyti šią sankryžą.
Pastebėtina, kad ši eismo vieta tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems iki šiol nebuvo pavojinga. Daugiau nei dešimtmetį čia nebuvo autoįvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, nebuvo čia ir didelių spūsčių. Tačiau valdininkai, užuot paskelbę pirkimą naujiems šviesoforams sumontuoti, kreipėsi į privačią bendrovę, kad ši patartų, kaip organizuoti eismą šioje sankryžoje.
Žemės ūkio ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius aiškina, kad UAB „Urban Line“ tiesiog iš geros valios savo iniciatyva ir svarbiausia – nemokamai – parengė ir politikams pristatė savo pasiūlymus, kaip tvarkyti Vilniaus ir Linų gatvių sankryžą. Rajono Tarybos nariams buvo pateikti du variantai. Pigesniame rekonstrukcijos variante buvo numatyta įrengti išmanųjį visos sankryžos šviesoforą bei horizontalųjį kelių ženklinimą. Šis sprendimas būtų kainavęs apie 58 tūkstančius eurų. Antrajame pasiūlymo variante buvo numatyta įrengti ir papildomą eismo juostą Linų gatvėje. Šis sprendimas sankryžos rekonstrukcijos projektą pabrangino iki 87 tūkstančių eurų. Susidėvėjusių šviesoforų ir jų valdymo blokų keitimo varianto, kuris būtų kainavęs apie vos 15-20 tūkstančių eurų, verslininkai politikams nesiūlė. Politikai pasirinko brangesnį sprendimą.
Valdininkai pagal politikų valią ėmėsi organizuoti sankryžos projektavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimą. Savivaldybės administracija nusprendė, kad rangovą rinksis apklausos būdu pagal supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles: „perkančioji organizacija savo nuožiūra atrenka kandidatus ir kviečia juos pradėti supaprastintą konkurencinį dialogą“. Tarp laimingųjų, kuriuos atrinko valdininkai, atsidūrė UAB „Ukmergės versmė“ – ta, kuri prižiūri miesto šviesoforus ir ta pati, kuri informavo administraciją, kad Vilniaus gatvės šviesoforas nebepataisomas.
Po apklausos būdu vykdomo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Ukmergės versmė“. Darbų kaina nuo 87 tūkstančių pakilo iki 101 tūkstančio eurų.
Šių metų pradžioje Savivaldybės administracija sudarė sutartį su UAB „Ukmergės versmė“. Sutartyje nurodyta, kad bendrovė darbams atlikti pasirinko subrangovą. Juo tapo pasiūlymus dėl sankryžos rekonstrukcijos politikams teikusi UAB „Urban line“. Sutartyje numatyta, kad jie rengs techninį darbų projektą. Politikai Tarybos posėdyje be jokių papildomų klausimų palaimina rangovo parinkimo konkurso rezultatą.
Pradėjus sankryžos rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad šių lėšų nepakaks. Dar prireikė beveik 4 tūkstančių eurų projekto ekspertizėms ir darbų techninei priežiūrai. Čia ir vėl pasiseka UAB „Urban line“. Po valdininkų vykdytos apklausos paaiškėjo, kad būtent ši bendrovė laimėjo 630 eurų vertės Techninę darbų projekto vykdymo priežiūrą.
Sankryžos rekonstrukcija jau beveik baigta. Liko pastatyti tik išmaniuosius šviesoforus. Vaizdo kameros fiksuos automobilių srautus ir pagal būtinybę perjunginės šviesoforą. Dar prieš politikams apsisprendžiant, ką daryti su sankryža, UAB „Urban line“ vadovas Tarybos nariams aiškino, kad jie skaičiavo transporto srautus. Tikinta, kad 60 procentų eismo vyksta Vilniaus gatvėje, o 20 procentų išvažiuoja iš Linų gatvės, po 10 į abi Vilniaus gatvės puses. Turint šiuos skaičiavimus, kaip paaiškinti tai, kad Vilniaus gatvėje, važiuojant nuo miesto centro pusės, atsirado horizontaliai paženklinta salelė, kuri susiaurino eismo juostą? Linų gatvėje, kaip ir buvo žadama, įrengta papildoma eismo juosta. Remiantis tais pačiais skaičiavimais, kaip paaiškinti, kam ji?
Kol nepastatytas šviesoforai, rytais sankryžoje budi policijos pareigūnai. Jie suskaičiavo, kad, įrengus papildomą eismo juostą Linų gatvėje, didžiausia spūstis buvo septyni automobiliai. Remiantis projektuotojų procentais, iki rekonstrukcijos čia kelioms minutėms užstrigdavo apie 15 automobilių, kai tuo tarpu Vilniaus gatvėje link miesto centro rytais susidaro iki šimto automobilių spūstis.
Taigi, taip vadinama sudėtinga eismo situacija už didelius pinigus sprendžiama. Spūstys nedingsta. Avarijos nevyksta, kaip ir nevyko iki šiol. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas Linų ir Vilniaus gatvių sankryža įsisavina tinkamai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Deltuvos-Žiedo gatvių sankryžos problematika lieka tik perspektyvoje (žr. rugsėjo mėn. vilkmerge.lt Nr. 21 (23)). Perspektyva galimai priartėtų, jei, kaip ir nagrinėtu atveju, kas nors iš kokio nors priimtino UAB‘o ateitų ir tiesiog pasakytų, kad kažkas sugedo nepataisomai.
Žurnalo 
medžiaga
{jcomments on}
