Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.
„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.
Žemaitei įpūs gyvybės
Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.
„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.
Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.
„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turas įvyks vasario 21 d. Vilniuje, vasario 26 d. Anykščiuose, vasario 28 d. Vilkaviškyje, kovo 5 d. Šilutėje, kovo 7 d. Birštone, kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. pakartotinai Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje ir birželio 4 d. Plungėje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
–
Papildyta: 2025 03 13
Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.
„Šis savitas spektaklis pasižymi nepaprastai paveikia šokio kalba, meistrišku atlikimu, iki smulkmenų išdirbta scenografija. Ypatingi komplimentai spektaklio kompozitoriams! Modernių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir nejučia įtikina – mes visi (ne tik visos) esame šiek tiek Žemaitė. Su šiuo spektakliu ir kitais moderniais kūriniais Žemaitė vėl persitransformuoja, įgauna naują rūbą, išlaiko ir stiprina savo kūrybos aktualumą – man, kaip šeimos narei, tai be galo svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai“, – įspūdžiais dalinasi Vaida, premjerą stebėjusi sausakimšoje Vilniaus Šokio teatro salėje.
Specialiai Žemaitės metams skirta programa, kaip pažintinė edukacija, patraukė ir vyresnių moksleivių dėmesį – jie kviečiami atsigręžti ne tik į skaitomą kūrybą, bet ir pačią autorės asmenybę, dramatiškai susiklosčiusią gyvenimo istoriją ar vis dar gajus lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia griauti. Kadangi bilietai į papildomus spektaklius Vilniuje jau išparduoti, paskelbtas dar vienas „Žemaitė N.18(0)“ parodymas gruodžio 6 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Sumanymas atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė svarsto, kad šis „Lietuvos“ spektaklis atspindi tiek modernaus laikmečio filtrą, tiek pačios režisierės Aušros Krasauskaitės asmeninį matymą, kas finale nuoširdžiai pradžiugino.
„Manau, kad Aušrai labai gražiai ir išraiškingai pavyko sudėlioti Žemaitės gyvenimo chronologiją. Tačiau Žemaitės vidiniai išgyvenimai yra interpretuojami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijų. Natūralu, kad kitu laiku gimusių, augusių ir formavusių žmonių filtras pilnai neatitinka tų pačių „kraštinių“. Šiaip jau, ir neturėtų jų atitikti. Ką galvotų pati Žemaitė, tikriausiai nėra prasmės spėlioti – ir dėl to, kad neįlįsime į kito žmogaus sielą, ir dėl tolimo istorinio laikmečio, kurio žmogumi buvo Žemaitė. Ir dar dėl to, kad 30-metė Žemaitė skyrėsi nuo tos, kuriai buvo septyniasdešimt. Visgi, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė savo neeiliniu kūrybiškumu, jautrumu aplinkai, drąsa ir aštriu įžvalgumu. Todėl spėju, kad tokius pačius bruožus ji vertintų ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose.“
Paklausus, kaip įprastai tokius meno kūrinius bei interpretacijas vertina rašytojos artimieji, Žemaitės proproproanūkė atvira – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo matymą.
„Šeimoje, ypač su vyresnių kartų nariais, vis pasikalbame, kad esame matę tiek daug skirtingų, netgi prieštaringų Žemaitės interpretacijų, kad mūsų iš esmės nebeįmanoma nustebinti (šypsosi). Palyginkime vien Žemaitės įvaizdžius 1930-aisiais, 1970-aisiais, 2000-aisiais ir dabar – gali atrodyti, kad kalbėtume apie skirtingas asmenybes. Iš kitos pusės, toks Žemaitės „lankstumas“ ir leidžia jai vis dar aktualiai ir paveikiai gyventi savo gyvenimą, net ir prabėgus šimtui metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai labiau tapatinasi su tomis Žemaitės asmenybės interpretacijomis, kurios artimesnės jų pačių gyvenimo laikotarpiui. Dar įdomiau, kad kiekviena karta turi labai svarių ir sunkiai nuginčijamų faktų ar atsiminimų, pagrindžiančių, kodėl Žemaitė buvo būtent tokia, kaip jie įsivaizduoja, o ne kitokia. Tai irgi tikriausiai natūralu, nes juk visada kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) mes matome per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savasties filtrą“, – teigia V. Račiūnaitė-Čepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad perteikti tokią unikalią asmenybę būtent judesio pasakojimu – atsakinga užduotis. Tam įgyvendinti prireikė ilgo pasiruošimo, pradedant gilumine analize ir baigiant kūrybiniu pajautimu.
„Skaitydama, analizuodama Žemaitės kūrybą ir biografiją pajaučiau, kad tai labai pilna moteris – pilna aistros gyvenimui, kūrybai, žmonėms. Be galo plati jausmų, įvykių amplitudė. Kaip žinia, tuometinė visuomenė dar ne viską leido taip atvirai transliuoti, Žemaitė viską perdavė savo knygose, per tam tikrus simbolius. Todėl priešingai – spektaklio scenas dėliojau visiškai savęs nevaržydama, pagal vidinį pojūtį. Nesinorėjo jos vaizduoti asketiškos ar kaip moters, suvargusios kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje taip pat daviau sau laisvę kurti ir daryt taip, kaip jaučiau širdimi. Choreografija daugiau moderni, momentais statiška, momentais laisva. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „voliojosi ant grindų“ (šypsosi). Labai norėčiau, kad visos moterys gyventų taip kaip jos trokšta, kad niekas jų neribotų, nespraustų į jokius rėmus, tarsi kažkam privalėtume būti teisingos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi savo balso, ir ji, kaip būtų galima teigti, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių – ir mama, ir kūrėja, ir visuomenės veikėja, gynusi moterų teises. Todėl tas įvairiapusiškumas, kuris atsispindi Žemaitės biografijoje, tie vaidmenys, kuriuos pati Žemaitė drąsiai prisiėmė, būdingas ir choreografijai. Šokis atliepia jos, kaip moters, vaidmenis“, – priduria režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Žemaitės gyvenimo etapus ar įvykius, padariusius įtaką rašytojos kūrybai.
„Nuosekliai nesekiau biografijos, tačiau talkinant komandai atsirinkau kelis momentus: kelionė į Ameriką, moters gyvenimas kaime, atvykimas į Vilnių, santykis su jos pačios šeima, su vaikais, sūnumis, kurie buvo išvykę į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri visus intriguoja: Žemaitė mylėjo už save 30 metų jaunesnį vyrą, kuris vėliau vedė jos dukrą, o pats buvo įsižiūrėjęs anūkę. Toks meilės keturkampis atsispindi Žemaitės kūrinyje „Trys mylimos“, – teigia A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio „Lietuva“ šokio trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis įkūnija Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę – Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną vaidina Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, Žemaitės bendramintę Unę Babickaitę – Greta Frolovaitė.
Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
„Žemaitė N.18(0)“ toliau bus rodoma kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje, birželio 4 d. Plungėje ir gruodžio 6 d. pakartotinai Vilniuje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
