Lietuviai internetu perka dažniau, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio

Lietuvių, perkančių internetu, skaičius po truputį auga. Pagrindinės priežastys – didesnis vartotojų pasitenkinimas ir įsitikinimas, kad kainos internete mažesnės. Europos Sąjungos (ES) tyrimai rodo, kad vartotojai, perkantys internetu, yra bent 10% labiau patenkinti nei pirkėjai, apsiperkantys įprastose parduotuvėse. Tačiau perkančiųjų internetu vis dar labai mažai lyginant su kitomis ES šalimis.

Tik 7% lietuvių įsigijo ką nors internetu per paskutinius 12 mėnesių, palyginimui – per tą patį laikotarpį internetu apsipirko net trečdalis europiečių.

Lietuviams prireiks dar kelerių metų pasivyti ir kitų Baltijos šalių lygį. Net 24% latvių ir 22 % estų pirko internetu per paskutinius dvylika mėnesių. Panašu, kad mūsų šalies pirkimo internetu statistiką pagerins jauni vyrai, mat būtent jie daugiausia perka internetu visoje Europoje. Šie duomenys buvo paskelbti šiemet Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje.

„Ne visi žino, jog pirkdamas internetu vartotojas gauna papildomų teisių, lyginant su pirkimu įprastoje parduotuvėje. Mat įsigydamas ką nors internetu vartotojas neturi galimybės prekės nuodugniai ištyrinėti. ES skatina pirkti užsienio šalyse, nes tai padeda vartotojui rinktis iš geresnių pasiūlymų. Tačiau lietuviai nėra linkę apsipirkti kitų šalių elektroninėse parduotuvėse. Pagrindinė kliūtis – užsienio kalba. Beveik 70% lietuvių pripažįsta, kad jie nepasirengę apsipirkti kita kalba”, – sako Mykolas Okulič-Kazarinas, vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk”, inicijuotos Europos Sąjungos, ekspertas. Jis priduria, kad tai, deja, reiškia, jog lietuviai turi mažiau galimybių pasinaudoti mažesnėmis kainomis, alternatyviais tiekėjais ar didesniu kiekiu pasiūlymų.

Europos statistika rodo, jog europiečiai internetu dažniausiai perka keliones ir apgyvendinimo per atostogas paslaugas (42%), drabužius ir sporto prekes (41%), knygas, žurnalus ir mokymosi medžiagą (39%), buities prekes (baldai, žaislai – 35%), bilietus į renginius (33%), filmus ir muzikos įrašus (29%), elektroninius prietaisus (25%), kompiuterius ir programinę įrangą, video žaidimus (21%). Dauguma šių prekių yra įsigyjamos iš vietos pardavėjų, nes jais vartotojai pasitiki labiau nei užsienio pardavėjais.

Iš Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės bei Europos vartotojų centro statistikos matyti, kad perkantieji internetu dažniausiai skundžiasi dėl prekės pristatymo. Pernai 13% visų vartotojų, pirkusių elektroninėse parduotuvėse, patyrė problemų dėl prekės atvežimo – pirkinys juos pasiekė per vėlai arba iš viso nebuvo pristatytas. Tik nedidelė dalis skundų pateikta dėl to, kad pirktas daiktas nebuvo toks kaip žadėta ar pardavėjas/paslaugų tiekėjas negrąžino pinigų.