Lietuva neįsisavino beveik pusės susisiekimo infrastruktūrai skirtų ES lėšų

    1230
    0

    Spartus ES paramos lėšų įsisavinimas sunkmečiu galėjo tapti vienu iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo instrumentų, tačiau skaičiai liudija, kad šiuo intrumentu Lietuva naudojosi vangiai. Susisiekimo infrastruktūros srityje neįsisavinta 42 proc. ES paramos.
    Kaip vienos pagrindinių ES lėšų nepanaudojimo priežasčių nurodoma laiku neparengta techninė dokumentacija, nepateiktos paraiškos, užtrukusios viešųjų pirkimų procedūros, biudžeto lėšų kofinansavimui nebuvimas.
    LR Finansų ministerijos teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį susisiekimo infrastruktūros srityje buvo planuota panaudoti 450,85 mln. Lt ES lėšų. Panaudota 261,22 mln. Lt (58 proc. ), nepanaudota 189,63 mln. Lt (42 proc.). Ši suma dar vasarą galėjo būti pervesta rangovams.
    Pavyzdžiui, savivaldybių infrastruktūros plėtros programai pirmąjį pusmetį buvo numatyta 40,9 mln. Lt. ES paramos. Nepanaudotas nė litas. Teigiama, kad 2009 metų pirmąjį pusmetį buvo rengiami, derinami ir vertinami dokumentai.

     

     

    „Jeigu Vilniaus miesto savivaldybė šiandien biudžete surastų 0,8 mln. Lt, nedelsiant būtų gauta ir 10 mln. Lt ES parama, kas sudarytų sąlygas tęsti Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybą“, – absurdišką padėtį iliustravo AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė. Vilniaus savivaldybė rangovams už šio objekto statybą skolinga 57 mln. Lt., jau priskaičiuota 60 tūkst. Lt delspinigių.
    Ekonomistų skaičiavimais, investuotų 100 mln. Lt biudžeto lėšų, priklausomai nuo paramos intensyvumo (30-100 proc.) pritraukia tiek paramos, kad tiesioginė grąža į biudžetą per 3-4 mėn. siekia iki 200 procentų padarytų investicijų. Taigi, 100 mln. Lt investicija gali pritraukti iki milijardo litų ES paramos, o Lietuvos dalis (100 mln. Lt) per mokesčių sistemą netrukus grįžta į biudžetą padvigubėjusi.
    Pasak kelių statybos įmonės atstovės, dėl vangaus paramos lėšų panaudojimo Lietuvos, kaip ES šalies naujokės, įvaizdis neabejotinai kenčia, o galiausiai nepanaudotas lėšas teks grąžinti ES. 
    Valstybės investicijų programos projekte 2010 metais įvairiose srityse numatoma panaudoti 3,79 mlrd. Lt ES paramos lėšų. 2011 metais numatoma panaudoti 3,41mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos, 2012 metais – 3,11 mlrd. Lt. (Šaltinis – LR Seimo duomenų bazė. Finansų ministerijos aiškinamasis raštas prie 2010 metų biudžeto projekto).
    2008 metais investicinių planų, susijusių su ES lėšų įsisavinimu, Lietuvai įgyvendinti nepavyko: vietoj planuotų 5,11 mlrd. Lt ES paramos buvo panaudota tik 3,48 mlrd. Lt , tai yra 68,1 proc. numatytos sumos (šaltinis – Finansų ministerija).

    LR Vyriausybės ir Europos Komisijos duominis Lietuvoje per trejus metus iš SF paramos, kuri 2007-2013 m. paramos laikotarpiu sudaro 6,78 mlrd. eurų, išmokėta tik 0,538 mlrd. eurų. Iš Jų:

    Fondo pavadinimas Lietuvai skirtas finansavimas 2007-2013 m. Panaudotos lėšos
    Europos socialinis fondas, mlrd. eurų 1,028 0,0095 (2009 – 09 -07 duomenimis)
    Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglauos fondas, mlrd.eurų 5,747 0,5289 (2009-10-01 duomenimis)
    Viso: 6,775 0,5384

     

    Programa Planas, mln.Lt Įvykdymas, mln. Lt Nepanaudotos lėšos, mln.Lt Pagrindinės lėšų nepanaudojimo priežastys
    Oro uostų  infrastruktūros plėtros ir labai svarbių asmenų aptarnavimo programa 46,9 2,24 44,66 Vilniaus ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtros projektai nepradėti įgyvendinti dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų dokumentų rengimo procedūrų. Kauno oro uosto plėtros projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2009 m. gegužės 14 d., todėl įmonė negalėjo teikti mokėjimo prašymų ir laiku įsisavinti planuotų lėšų.
    Jūrų uostų infrastruktūros plėtros programa 3,6 0 3,6 Pagrindinės lėšų nepanaudojimo priežastys: užtruko techninio projekto rengimas, preliminarių paraiškų teikimas bei valstybės projektų sąrašo sudarymo procesas.
    Infrastruktūros plėtros kelių transporto sektoriuje programa 359,9 258,9 100 1. Neįsisavinta dalis 2009 m. vasario 27 d. Susisiekimo ministerijos ir Automobilių kelių direkcijos sutartyje Nr.1F-20 numatytų 2008 metų pereinamųjų likučių asignavimų. Iš viso įsisavinta 176173,0 tūkst. litų. Sutartyje numatyta įsisavinti 205848,9 tūkst. litų 2008 metų pereinamųjų likučių. Tačiau visi techniniuose projektuose numatyti fizikiniai indikatoriai buvo pasiekti (tik su mažesnėmis sąnaudomis).
    2. Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija ir Kelių direkcija finansavimo ES lėšomis sutartį projekte ,,Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Estakados Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Kaunas kryptimi statyba Jakų sankryžoje“ numatytiems darbams pasirašė tik 2009 m. birželio 10 d. Šios sutarties projekto svarstymas užtruko. Buvo planuojama, kad ES lėšų dalis projekte numatytiems estakados statybos darbams finansuoti bus ne didesnė kaip 85 proc., o likusi dalis bus apmokama projekto vykdytojo lėšomis. Dėl lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programoje trūkumo buvo nutarta, kad minėti darbai bus finansuojami tik ES lėšomis. Todėl mokėjimo prašymus dėl avanso gavimo ir dėl darbų, atliktų 2009 m. vasario – gegužės mėn. apmokėjimo, Kelių direkcija Transporto investicijų direkcijai pateikė tik š.m. birželio 16 d., 25d. ir 26 d.
    3.  Kelių direkcija negalėjo anksčiau nei š.m. birželio mėn. pateikti mokėjimo prašymo dėl apmokėjimo už š.m. kovo ir balandžio mėn. atliktus projekto ,,Jungčių su tarptautiniais koridoriais plėtra. Kelio Klaipėda – Palanga ruožo nuo 4,0 iki 12,1 km rekonstrukcija“ darbus, nes dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų trūkumo nebūtų galėjusi užtikrinti, jog galės skirti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytą projekto vykdytojo dalį. Susisiekimo ministerijai, Kelių direkcijai ir Transporto investicijų direkcijai š.m. birželio 2d. pasirašius trišalį susitarimą dėl minėto projekto 2008 m. spalio 31 d.  finansavimo ir administravimo sutarties Nr.6-15-3-455 pakeitimo, kuriuo projekto vykdytojo dalis projekte numatytiems darbams finansuoti buvo sumažinta, o ES lėšų dalis padidinta, Kelių direkcija š.m. birželio 4 d. Transporto investicijų direkcijai pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo buvo prašoma skirti 16,2 mln. litų ES lėšų apmokėti už š.m. kovo – gegužės mėn. atliktus darbus. Mokėjimo prašymą Transporto investicijų direkcija patvirtino 2009 m. liepos 2 d. Lėšos bus gautos liepos mėn.
    4. 2008 m. antrame pusmetyje buvo pradėti vykdyti 4 rekonstrukcijos projektų  darbai. Nuo darbų vykdymo pradžios iki 2009 m. birželio 30 d. buvo pateikta atliktų darbų aktų už 59,0 mln. litų.  Šiems keturiems projektams skirtos ES lėšos 2009 m. pirmame pusmetyje nepradėtos įsisavinti, nes galimybių studijos ir paraiškos dėl projektų finansavimo ES lėšomis dar yra rengiamos.
    Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtros programa 40,9 0 40,9 Per 2009 m.  pirmą pusmetį buvo rengiami, derinami ir vertinami dokumentai. Per šį laikotarpį buvo patvirtinti visi 10 Lietuvos regionų savivaldybių transporto infrastruktūros modernizavimo projektų sąrašai. Transporto investicijų direkcija 38 savivaldybėms yra išsiuntusi 59 siūlymus teikti paraiškas struktūrinei paramai gauti. Iki 2009 m. liepos 1 d. Transporto investicijų direkcija yra  gavusi ir vertina 23 projektų paraiškas, keturioms įvertinta administracinė atitiktis. 2009 m. birželio 3 d. pasirašyta projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio  I etapas“ finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią skirti asignavimai planuojami pradėti mokėti 2009 m. trečiame ketvirtyje.
    Specialioji Europos Sąjungos 2007-2013 metų programa (techninė parama) 0,55 0,08 0,47 Programos asignavimai skirti darbuotojų, koordinuojančių ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos įsisavinimą, išlaikymui bei prekių ir paslaugų išlaidų apmokėjimui. Pirmame pusmetyje naudoti asignavimai darbo užmokesčio, įmokų socialiniam draudimui, kvalifikacijos kėlimo išlaidoms apmokėti, tačiau išlaidų planas neįvykdytas, nes nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros prekių ir paslaugų įsigijimui (vyko techninių užduočių rengimas ir derinimas). Be to, iki finansavimo sutarčių įsigaliojimo (2009 m. II ketvirtyje) buvo naudojami 2008 m. asignavimų likučiai.
    Viso: 450,85 261,22 189,63

     

    Šaltinis – Finansų ministerija

    AB „Panevėžio keliai”

    Andriaus Repšio „Panevėžio keliai” nuotr.

     

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia