Pradinis Lietuvos naujienos „Ignitis“ privatūs klientai gaminantys vartotojai jau gali rinktis grynojo atsiskaitymo būdą

„Ignitis“ privatūs klientai gaminantys vartotojai jau gali rinktis grynojo atsiskaitymo būdą

85
0
„Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė

Sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ privatiems klientams gaminantiems vartotojams, kurie yra įsirengę saulės elektrinę ant stogo ar įsigiję nutolusiame saulės parke, nuo birželio 10 d. atsiranda galimybė rinktis dar vieną elektros energijos apskaitos būdą – grynąjį atsiskaitymą (angl. net billing).

Grynasis atsiskaitymas yra elektros energijos apskaitos būdas gaminantiems vartotojams, kai visa pagaminta elektros energija parduodama už su tiekėju sutartą kainą ir apskaitoma pinigine verte. Už parduotą elektros energiją gaminančio vartotojo virtualioje sąskaitoje yra kaupiami eurai, o elektros energiją gaminantis vartotojas įsigyja iš tiekėjo už savo virtualioje sąskaitoje sukauptus eurus.

Kaip atkreipia dėmesį „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė, grynojo atsiskaitymo atveju elektros energijos tiekėjas apskaitą vykdo virtualioje kliento piniginėje. Klientas įsigyja ir vartoja reikalingą elektros energiją iš tiekėjo. Jei pagamintos elektros energijos vertė yra didesnė – kaupiamas virtualus eurų likutis kitam mėnesiui. Jei pagamintos ir tiekėjui parduotos elektros energijos vertė yra mažesnė, nei suvartotos (pvz. žiemos metu), tokiu atveju trūkstama energija perkama iš tiekėjo pagal elektros energijos tiekimo sutartyje numatytus įkainius, pradžioje panaudojant sukauptą sumą virtualioje piniginėje.

Iki šiol visų buitinių gaminančių vartotojų, turinčių saulės elektrinę, elektros energijos apskaitos būdas buvo pagal dvipusės apskaitos (angl. net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau susigrąžinama. Taigi, gaminantis vartotojas už perteklių atgal gaudavo nemokamų kilovatvalandžių. O taikant naująjį grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) modelį už pagamintą perteklių vartotojui kompensuojama ne kilovatvalandėmis, o pinigais.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. grynojo atsiskaitymo būdas yra privalomas gaminantiems vartotojams juridiniams asmenims, išskyrus ne pelno siekiančias organizacijas, kurie išsiėmė prijungimo sąlygas bei įsirengė elektrinę po sausio 1 d. Taip pat šis būdas privalomas vėjo elektrinę turintiems ar valdantiems privatiems gaminantiems vartotojams.

Teisę savanoriškai pasirinkti grynojo atsiskaitymo būdą turi privatūs gaminantys vartotojai, turintys saulės elektrines, ne pelno siekiančios organizacijos, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, piliečių energetikos bendrijos, aktyvūs vartotojai.

„Beveik visos Europos šalys naudoja grynojo atsiskaitymo modelį arba palaipsniui pereina prie jo. Europos Sąjunga skatina gyventojus aktyviai įsitraukti ir reaguoti į rinkoje esančias elektros kainas ir prisidėti balansuojant vartojimą, sumažinti kainas biržose“, – sako D. Bražiūnaitė.

„Ignitis“ atstovės teigimu, nėra vieno atsakymo, kuris elektros energijos apskaitos modelis yra geresnis – iki šiol visiems įprastas dvipusės apskaitos, kai su gaminančiais vartotojais atsiskaitoma kilovatvalandėmis (net metering), ar grynojo atsiskaitymo, kai su gaminančiais vartotojais atsiskaitoma eurais (net billing). Pasak D. Bražiūnaitės, apskaitos būdo pasirinkimas stipriai priklauso nuo gaminančio vartotojo elektros vartojimo įpročių ir elektros kainos biržoje arba kainos, sutartos su tiekėju. Taikant grynojo atsiskaitymo modelį, vartotojai motyvuojami derinti vartojimą pagal elektros kainą biržoje. Pagal dvipusės apskaitos schemą vartotojai neturi paskatos vartoti mažiau, kai elektra brangi, arba vartoti daugiau, kai ji pigi.

„Pagrindinė vartotojų baimė dėl grynojo atsiskaitymo modelio – kad teks parduoti nepanaudotą elektros energiją už žemą kainą, pavyzdžiui, vasarą, o vėliau pirkti trūkstamą elektros energiją už aukštą kainą, pavyzdžiui, žiemą. Tačiau riziką galima sumažinti namuose įsirengiant kaupiklius arba stebint bei koreguojant savo elektros vartojimo įpročius“, – teigia D. Bražiūnaitė.

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia