Velykinės atostogos basanavičiukams, dalyvaujantiems folklorinėje programoje „Svetlyčia“, buvo neeilinės, jaudinančios.
Moksleivių grupė buvo pakviesta koncertuoti į San Salvaro (šiaurinė Italija, Veneto regionas) miestelio Atvelykio šventę, bendradarbiaujant su Italų-lietuvių kultūros centru ir jo prezidente Laima Marija Pangonyte.
Jos pastangų dėka jau 14 metų Lietuvos moksleivių kolektyvai lankosi San Salvare. Tokių kelionių tikslas, pasak L.Pangonytės — švietėjiškas, liaudies kultūros, papročių sklaida ir populiarinimas. Italų-lietuvių kultūros centro prezidentė pastebi, kad italų folkloras, papročiai kaimuose ir miesteliuose nunyko vystantis krikščionybei, savo folkloro kolektyvų miesteliuose jie neturi, mokyklose tautinio paveldo ugdymui laiko neskiriama, todėl lietuvaičiai čia turi ką parodyti ir kuo pasididžiuoti.
Koncerto išvakarėse gimnazistai dalyvavo šv.Velykų mišiose Romoje šv.Petro ir Povilo aikštėje. Tautiniu kostiumu pasipuošęs jaunimas neliko be dėmesio, aikštėje sutikome lietuvių. O velykinius margučius basanavičiukai daužė ant Tirėnų jūros kranto.
Italijoje Atvelykis – ne savaitė po Velykų, o mūsų Antroji Velykų diena. Būtent šią dieną San Salvaro miestelio bendruomenė organizuoja mugę, traktorių paradą, koncertus, į kuriuos jau 14 metų iš eilės atvyksta kolektyvai iš Lietuvos. Šiais metais – basanavičiukų „Svetlyčia“.
Gimnazistų grupė apsigyveno San Salvaro vienuolyne, įkurtame 1100 m. Tai buvęs kamaldulių vienuolynas (vienuolių ordinas, kurį XI a. pradžioje įkūrė šv. Romualdas). Apie 1012 m. šv. Romualdas atvyko į Arezzo vyskupiją, ieškodamas vietos naujam eremui. Čia, pasak legendos, jis sutiko grafą, vardu Maldolus. Šis pasisakė šventajam patyręs baltai vilkinčių, į dangų kopėčiomis kylančių vienuolių viziją ir pasiūlė savo žemes būsimajam vienuolynui. Šv. Romualdas priėmė dovaną ir pastatė garsųjį eremą, pavadinta Campus Maldoli arba Camaldoli.
Šiuo metu vienuolyne įsikūręs viešbutis. Matyti bažnyčios varpinė, varpai mus ir žadino anksti rytą. Bažnytėlė nedidelė, šilta, jauki – vienuolyno dalis. Čia į Atvelykio mišias susirinkusi bendruomenė labai šiltai sutiko mūsų koncertinę grupę. Mus parapijiečiams per šv.mišias pristatė parapijos rektorius (klebonas) Don Adriano Vigolo. Visus pakylėjo malda „Tėve mūsų“, kurią parapija ir gimnazistai kalbėjo susikibę už rankų.
Po pietų mokiniai repetavo, o vakare įvyko koncertas. Koncertinę programą sudarė ir gimnazistus ruošė mokytojos Marija Barkauskienė ir Egidija Merenanu. Programą vedė Laima Marija Pangonytė. Ji pristatė mūsų gimnaziją, papasakojo apie dr. Joną Basanavičių, jo veiklą ir apie gimnazijoje vykdomus pilietinio ir tautinio ugdymo projektus, kuriuose mokiniai giliau susipažįsta su krašto folkloru, tradicijomis, mokosi folklorinių šokių, liaudies dainų. Valandos trukmės programą sudarė folkloriniai šokiai, sutartinės, lietuvių liaudies dainos. Moksleiviai sulaukė daug plojimų, bendruomenę sujaudino Lauryno Sičiūno italų kalba atlikta daina „Caro mio ben“ . Na, o šokį „Giružė“ gimnazistai pakvietė pašokti miestelio bendruomenę, ir visi kartu gražiai sukosi šio iškilmingo šokio ratu.
Po koncerto San Salvaro miestelio bendruomenė buvo pakviesta pasivaišinti lietuviška duona, sūriu, lašinukais. Mūsų rūkyti lašinukai italams yra saldūs („dolce“), mat, jie lašinių nerūko – sūdo ir slegia po marmurinėmis plytomis. Vakare visi valgėme paršiuką, kurį šeimininkai pradeda kepti anksti rytą, dainavome, bendravome, o rytą išvykome į Veneciją, vėliau – į Lietuvą. Bet tai jau kita istorija.
Už šią gražią ir prasmingą kelionę esame dėkingi pagrindiniams rėmėjams – mūsų tėveliams, taip pat kelionę parėmusiems Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Kretingos maistas“, UAB „Vilkmergės alus“ ir kitiems, prisidėjusiems prie kelionės organizavimo.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos informacija
