Pradinis Švietimas Ekologiško vaikų maitinimo kultūros formavimas

Ekologiško vaikų maitinimo kultūros formavimas

1097
0
dav

Vaikų lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ ekologinis maitinimas vaikams organizuojamas jau nuo 2018 metų. Mes vieni pirmųjų prisijungėme prie Žemės ūkio ministerijos inicijuotos ekologinio maitinimosi programos.

2021 metais  rugsėjo mėnesį mūsų įstaiga gavo sidabrinį ekologiškumo sertifikatą, kuris pažymi, kad ekologiški produktai vaikų maitinime sudaro 60-90  procentų.

Įstaigos maitinimo organizavimo specialistė pripažįsta, kad iki dabartinio valgiaraščio ir maitinimosi kultūros buvo nueitas netrumpas bandymų, kūrybiškumo ir ragavimo kelias. Pirmieji žingsniai vaikų sąmoningumo ir pačių vaikų maitinimosi įpročių keitimui/formavimui turi praktiniai užsiėmimai ir kasdieninė veikla. Vaikai turi galimybę tiek namuose, tiek darželyje prisiliesti prie daržovių auginimo darbų. Vaikai labai noriai sėja, laisto, sodina, prižiūri darželio daržą ir jame auginamas daržoves. Išaugintas daržoves ne tik pažįsta vizualiai, bet jas pjausto, uosto, ragauja, kepa, verda ir kitaip nagrinėja ir tyrinėja. Su sveiku maitinimu vaikai susipažįsta ne tik darže, darželio ugdytiniai priima ir Sveikatiados iššūkius. Tai dar vienas įrankis formuoti vaikų maitinimosi kultūrą.

Daugelis vaikų pirmiausiai „valgo akimis“. Todėl patiekalai turi atitikti ne tik ekologiškumo, bet ir „išvaizdumo“ kriterijus. Tai patvirtino ir Sveikatiados iššūkis „Mano pietų lėkštė“. Vaikai patys modeliavo pietų lėkštės turinį, diskutavo apie „skanu“ ir „sveika“. Patirčių  pasimatė įvairių, pagal vaikų skonius, pagal mėgstamus produktus ir kt. Buvo pasitelkti vaikų išradingumo ir kūrybingumo kriterijai.  Vaikai ėmė į patiekalus žiūrėti ne tik kaip į maistą, kuris sveikas ir teikia naudos, bet ir kaip į kūrinį, kuris išvaizdus, patrauklus ir jo nori paragauti. Žinoma, tai nepraslydo ir tėveliams pro akis.

Formuojant vaikų maitinimosi įpročius labai svarbus „vaikų balsas“. Įstaigoje, ruošiant valgiaraštį, atliekamos vaikų ir tėvų apklausos. Todėl gaminami maisto patiekalai skiriasi nuo kitų įstaigų maitinimo. Valgiaraščiai koreguojami atsižvelgiant  į vaikų apklausos rezultatus. Pvz. valgiaraštyje turėjome blynus iš viso grūdo kvietinių miltų. Jie buvo tamsiai rudos spalvos, į kuriuos vaikai žiūrėjo labai nepatikliai. Teko imtis gudrybių ir aiškinti, kad blynai su šokoladiniais priedais, kad tie blynai kepami tik mūsų darželio vaikams. Gudrybė pasiteisino ir blynus su ekologišku jogurtu vaikai noriai valgo. Ne itin vaikams tiko ir pilno grūdo makaronai, kurie  yra neįprastos, tamsios spalvos.

Žinoma, peržiūrint valgiaraščius, labai svarbu neužmiršti, kad vaikų valgymo įpročiai namuose ir įstaigoje skiriasi. Vaikai lygina maisto patiekalus pagamintus namie ir darželyje. Nepatrauklūs vaikams buvo troškiniai, vien dėl to, kad jų namuose mamos gamina itin retai. Todėl teko kūrybiškai „padirbėti“, kad vaikai patys įsitikintų iš ko jie gaminami. Darželyje vaikams siūloma arbata be cukraus, skatinama gerti vandenį, kuris vasarą pagardinamas uogomis, mėtų lapeliais, agurkais ir kt., o namuose dažniausiai siūloma vaisvandeniai ir kitokie pasaldinti gėrimai.

 2021 metų gruodžio mėnesį atliktos tėvų apklausos rezultatai parodė, kad tėvai pritaria siūlomų patiekalų įvairovei ir visi tėvai pritaria, kad ugdymo įstaigoje gaminamas maistas yra kokybiškas. Šiuo metu esam atsisakę kiaulienos mėsos, iš jos patiekalus gaminame tik vieną kartą per penkiolika dienų. Kiaulienos patiekalai siūlomi alergiškiems vaikams, kuriems yra atskiras, specialus valgiaraštis. Visiškai atsisakėm dešrelių, troškinio su jautiena ir dar keleto  patiekalų. Šiuo metu ieškome sprendimo su žuvies patiekalais, nes trečdalis vaikų į žuvies patiekalus žiūri ne itin palankiai. Dabar „žaidžiame“ populiarindami žuvį.

Iki pandemijos buvome atsisakę šviežių daržovių mišrainių ir salotų. Daržoves tiekėme atskirai, todėl vaikai galėjo priimti savarankiškai sprendimą ir valgyti patinkančias.

Kad vaikai į maitinimą žiūrėtų kaip į svarbų procesą, jis privalo kuo daugiau dalyvauti jame. Penkiamečiai ir šešiamečiai nori, gali ir su malonumu dalyvauja maisto ruošimo procese. Kai vaikai mato, patys prisiliečia ir supranta „troškinio“, „apkepo“ ar kitokio patiekalo eigą, pasikeičia ir jų požiūris. Vaikai ima kurti receptus, juos išmėgina namie, dalinasi informacija. Todėl drąsiai sakome, kad ekologiškas maitinimas ne tik pakeitė produktus ant vaikų stalo, bet ir turi didžiulę įtaką vaikų maitinimosi kultūrai, ugdymui ir sveikatai. Gera girdėti, kai tėvai dalinasi mintimis apie vaikų maitinimąsi.

Ugdytinės Kotrynos Giedrės mamos komentaras: „Maistas gaminamas mūsų darželyje yra kažkoks ypatingas. Mano dukra namuose labai išranki maistui. Ne viską valgo. Nenori ragauti naujų patiekalų, bet darželyje tikrai valgo viską ir pasakoja kaip skanu. Sako, kad mama nemoka gaminti taip, kaip darželyje. Šiais metais dukra išeina į mokyklą ir nežinau, ką reikės daryti su sveiku maitinimu. Turiu minčių nueiti į darželio virtuvę ir paprašyti kad mane pamokytų taip skaniai gaminti. Namuose nei vieno šaukšto sriubos, o darželyje 2-3 lėkštės per dieną. Stebuklingos darbuotojos dirba ,,Nykštuke“ ir gamina stebuklingą maistą, kurį noriai valgo“.

Adomo ir Beno mama rašo, kad „šeimoje maisto kultūra yra labai svarbi. Nuo mažens vaikai pratinami valgyti kuo sveikesnį, subalansuotą ir skanų maistą, tad labai džiaugiuosi, kad darželis laikosi sveiko maisto nuostatų. Kadangi darželyje maistas gaminamas vietoje, esu tikra, kad jis visada bus šiltas, šviežias ir skanus. Žinau, kad čia mano vaikai valgo beveik viską, dienos gale tikrai bus sotūs. Pats Adomas sako, kad valgo „visas košes ir bulves, ir mėsytę, bet labiausiai daržely  patinka visos salotos, makaronai ir visokios sriubytės“.

Vaikų maitinimas įstaigoje tapo modernus. Patrauklūs maisto patiekalai, aplinka, galimybė vaikui spręsti pačiam, taikomi švediško stalo principai – visa tai plėtoja maitinimosi kultūrą. Atėjusi  pandemija sujaukė maitinimosi formavimo principus, nebeliko vaikams galimybės patiems pasirinkti ir įsidėti mėgstamų daržovių, įsipilti pageidaujamo kiekio sriubos. Vaikai mokėsi prisiimti atsakomybę dėl suvalgomo kiekio, taip ugdydamiesi sąmoningumo ir  maisto nešvaistymo gebėjimus. Vaikai ėmė valgyti daug atsakingiau.

Taigi, formuojant vaikų valgymo įpročius į pagalbą pasitelkus visas išmones, vaikų galias ir tėvų pagalbą pasiekėme labai gerų rezultatų.

                 Vaikų lopšelio – darželio ,,Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Vida Čepienė

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia