Paskutinio vasaros mėnesio pradžioje Kultūros centro dailės galerijoje atidaroma Laimos Dzigaitės kūrybos paroda „Su žolyno ženklu“. Šia paroda paminimas kūrybinės veiklos metų darbo su žolynais dvidešimtmetis. Dailininkė surengė virš 30 parodų, Ukmergėje jos personalinė paroda – trečia, nors Ukmergėje dalyvauja visose krašto dailininkų parodose. Parodos atidarymo proga kalbamės su menininke apie vaikystę, kūrybą, meno vietą žmogaus gyvenime.
Gamtos grožio pajauta prasidėjo dar vaikystėje. Tuomet būsimoji dailininkė daug laiko ir visas vasaras praleisdavo vienkiemyje, tradicinėje dviejų galų senelių sodyboje. Čia ji stebėjo gamtą, ja grožėjosi. „Didžioji dailės akademija buvo laukai, pievos, kaimas, senelių sodyba“, – sako dailininkė. „Gamta pasiekia vaiko širdį ir vėliau atsiliepia vienokia ar kitokia kūrybos forma“, – mano ji.
10-į metų pragyvenusi Kaune L. Dzigaitė baigė Antano Martinaičio dailės mokyklą, dirbo dailininke-apipavidalintoja, bendravo su žymiais to metų kūrėjais, iš jų mokėsi. Vėliau grįžo į Ukmergę, prie savo šaknų, į savo tėvo namus.
Ukmergėje prasidėjo darbas su žolynais. Iš pradžių kurtos miniatiūros, atvirukai, palaipsniui ir didesni darbai. Prieš 20 metų Vilniuje surengta personalinė dailininkės paroda. Čia nauja kūryba buvo įvertinta gerai. Vienai pažįstamai pasiūlius iliustruoti knygą, pradėjo gimti paveikslai. Pasak L. Dzigaitės, tuomet buvo „gyvenimo virsmas“, nes iki tol tapyta, lieta akvarelė, kurta batika – išbandytos įvairios dailės technikos.
Pasakodama apie kūrybinį procesą, L. Dzigaitė mini, kad vasarą nekuria. Tuomet grožisi gamta, priima ją į save, „fotografuoja akimis“. Žiemą ateina aktyvus kūrybinis laikotarpis. Tada dailininkė į augalą žiūri ne kaip į žiedą, bet į kažkaip ypatingai sukurtą kūrinį – su kitokia grafika, atspalviais, faktūrom, struktūrom, kuriame matosi savotiškas grožis, kurį galima panaudoti. L. Dzigaitė pasakoja, kad „skolinasi iš Kūrėjo augalus, panaudoja paveikslams ir juos grąžina kaip skolą“. Augalas dailininkei yra pats tobuliausias kūrinys po žmogaus.
Norint kurti paveikslus augalui reikia „nusilenkti“. Tai vyksta renkant juos, prižiūrint, dirbant. Vėliau „nusilenkimas“ sugrįžta paveikslais. L. Dzigaitė pasakoja, kad kuriant „širdyje išlieka ryšys su augalu, kuris transformuojasi į kūrybą“.
Paklausta, kodėl dailininkė pasirinko tokį kelią – kurti iš žolynų, L. Dzigaitė atsako: „ne mes pasirenkame, mus pasirenka. Esu dėkinga Kūrėjui, įdėjusiam į mano ranką žolyną kaip priemonę kūrybai. Ir praėjus 20-čiai metų dailininkė nuoširdžiai sako, kad tai iš tiesų jos kelias“. „Kūrėjas kiekvienam į širdį įdeda dovaną – talentą. Nesvarbu koks tai talentas – tapyti, kurti muziką, groti, gerai dirbti“, – mano L. Dzigaitė.
„Lietuva pasaulio mastu yra nedidelis rojus“, – sako L. Dzigaitė. Gyvendama name, apsuptame sodo, dailininkė teigia, kad jos rojus yra sodas, kuriame auga kas nori. Todėl jai nesuprantama, kai žmonės sako, jog sodą „išgrynino“: išpjovė senus medžius, užsėjo žolyte, pasodino keletą augaliukų. „Nuo ko „išsigryninam“? Nuo oro, kuriuo kvėpuojam, kurį duoda augalai, medžiai?“, – klausia dailininkė.
Savo namuose L. Dzigaitė įkūrusi lankomą privačią nedidelę galeriją „Žolynų kampas“. Kadangi internetinės svetainės kūrėja dar neturi, žmonės apie galeriją sužino apsilankę dailininkės parodose. Kurdama galeriją, dailininkė neturėjo tikslo padaryti ją populiaria. Tačiau susikaupę darbai prašosi rodomi, nes „kūrybos dovana duota dalintis ja su žmonėmis. Užslėptas talentas tampa beverčiu“.
Dailininkės kūrybos tikslas yra ne tik parodyti žolynų grafikos grožį, bet ir prakalbinti žmogaus širdį. „Jeigu žmogus atveria širdį, paveikslas jam kalbės“, – sako dailininkė. Jai galerijose dažnai tenka bendrauti su įvairiais žiūrovais. Apsilanko žmonės sakantys, kad meno nesupranta, arba kritikuojantys darbus. „Sustok, atverk širdį ir tik tada gali kažką pajausti“, – tokiems lankytojams sako dailininkė.
Arvydas Pėšina
Paroda vyksta:
Rugpjūčio 3 – rugsėjo 7 dienomis.
Galerijos lankymo laikas: antradienis-penktadienis- 14-18val;
šeštadienis- 11-15val; sekmadienis-pirmadienis- uždaryta.
