Jie, buvę Želvos girininkai, susitinka kasmet liepos mėnesį. Nedidelis jų būrelis – pirmieji, rūpinęsi šio krašto miškais 1962 – 1978 metais: Bronius Liaudanskas iš Vilniaus (dirbo 1962 – 1967 m.), Algis Bugenis (1967 – 1969 m.), Algis Stanionis (1969 – 1978 m.). Prie jų – ir dabartinis girininkas Gintautas Povylius, pirmasis suradęs ir sukvietęs visus į jubiliejines šventes 2007 ir 2012 m. – 45 – erių ir 50 – ies girininkijos įkūrimo metinių paminėjimus.
Juose ir užgimė unikali tolimesnio bendravimo idėja – ją pasiūlė Algis Stanionis: susitikti kasmet vis kitoje vietoje. O tos mažytės šventės, kuriose dalyvauja tie patys žmonės su šeimomis, vyksta dalyvių ,,kiemuose“: Vilniaus sodų apsupty, kur vasarą įsikūrusi B. Liaudansko šeimyna, kitais metais – Želvoje, miestelio pakrašty žalioj Vėjų gatvėje, kur jau stovi gražus Povylių vasaros namelis. Kitąkart – Deltuvoje, Algio Bugenio, miškotvarkos inžinieriaus, gimtojoje sodyboje. Ir dar kartą jie su šeimomis vyksta į Romainius Kaune, kur išpuoselėta, kaskart sukuriant naujų aplinkos grožio akcentų, Algio ir Aldonos Stanionių sodyba.
Ne apie politiką, ne apie buitį, ne apie savo gyvenimus kalbasi šie žmonės. Pagrindinė tema – Želva, jos miškai, žmonės, dirbę šių girininkų laikais, patirti nuotykiai ir…skaudūs prisiminimai. Ir nors šių miškus mylinčių žmonių prisiminimai sudėti į Rasos Povylienės knygelę ,,Želvos girininkija: praeitis ir dabartis“, kaskart jie toje praeityje atranda kažką nauja, įdomaus. ,,Praėjus 34 – iems metams, kai aš palikau Želvą, visada prisimenu ją su nostalgija. Taip pat – ir Želvos žmones, kurie, būdavo, ar jiems sunku, ar lengva, vis šypsosi, ir pačiam širdy pasidaro lengviau“ (A. Stanionis). ,,Želvoje praleistas laikotarpis man buvo pats įspūdingiausias… dažnai prisimenu Želvą“, – Bronius Liaudanskas, pirmasis girininkas, kuriam teko kūrėjo dalia, su meile prisimena žmones, padėjusius jam, tik pradėjusiam vadovauti Želvos girininkijai. Surastas, tebesaugomas ir B. Liaudansko atmintyje Želvos girininkijos ,,turto“ perdavimo Aktas, datuotas 1961 m. gruodžio 21 d. : ,,Remiantis LTSR Miškų ir Miško Pramonės ministro įsakymu Nr. 200 iš 1961 [….] perduoti, Želvos girininkijos girininkui Liaudanskui Broniui perimti važiuojamą arklį Sakalą su pakinktais ir du darbinius arklius su dviem naujais pakinktų komplektais, rogių tris št., žergles – vieną št., spintą – 1 št….“.
Šis dokumentas primena Broniui kupinus įspūdžių pirmuosius įtempto darbo metus, jaunystėje patirtus išgyvenimus, likusius kaip šviesus prisiminimas, dabar kas vasarą vis gaivinamas. Vėliau gyvenime šis kilnus žmogus daug nuveikė – dėstytojavo, rašė knygas, laisvalaikiu biteles globojo. Dabar likęs su šeima ir bitelėmis. Ir prisiminimais…
Nuolat užsiėmęs ir Algis Stanionis. Jo sodybos grožis žavi kiekvieną, čia apsilankantį, pakeri medelių, krūmų, gėlių įvairovė, suderinamumas, o unikali pavėsinė, sukurta jo paties, tarsi žmogaus rankų stebuklas – panašių neteko matyti. Algis jau keletą kartų lankėsi Želvoje, ir čia auga keletas jo dovanotų medelių ir dekoratyvinių krūmų.
Algis Bugenis – santūrus, kuklus žmogus. Tai, kad jis visada važiuoja į susitikimus, liudija jo artumą Želvai. Šis veiklos nestokojantis vyras yra miškotvarkos inžinierius, savo misiją atliekantis po visą Lietuvą: stebintis medžių pasaulį, konsultuojantis, patariantis kaip mokslininkas praktikas. Nors Želvoje neilgai dirbęs, bet prisimenantis ją su meile, išsaugojęs atmintyje miškus ir žmones, su kuriais dirbo.
…Štai tokie Želvos bičiuliai, gyvenantys kitur, bet visada vienoje širdies kertelėje saugantys prisiminimus apie mūsų kraštą, jo žmones ir miškus, renkasi kas vasarą. Jie brangina bičiulystę kaip didžiausią vertybę.
Zita Kriaučiūnienė, Želvos vidurinės mokyklos muziejaus vadovė
Rasos Povylienės nuotraukose:
Buvę ir dabartiniai Želvos miškininkai įspūdingoje Algio Stanionio sodybos pavėsinėje Romainiuose. Iš kairės: Algis Bugenis, Bronius Liaudanskas, Algis Stanionis, Gintautas Povylius
Kitose nuotraukose: Tradiciniuose miškininkų susitikimuose dalyvauja ir jų šeimų nariai.
