Prieš daugelį metų, kai dar buvau vaikas, puikiai prisimenu darželį prie namų, kurio patvoryje žydėjo rožės. Tiesa, jos turėjo kiek daugiau dyglių, bet vistiek rožės… Turiu Jus nuliūdinti, jei tikitės daugiau sužinoti apie jas ką nors naujo. Šio straipsnio turinys su rožėmis nesusiijęs, jo tema – skalbimo milteliai ir norėtųsi, kad jie rožėmis kvepėtų kuo mažiau…
Stebuklingų miltelių istorija prasidėjo daugiau kaip prieš šimtmetį – tada, kai 1876 metais Acheino mieste, Vokietijoje, įsikurė įmonė „Henkel & Cie Acheinis“. Po dvejų veiklos metų ši įmonė persikėlė į Diuseldorfą, kur buvo pradėta balinamosios sodos gamyba. Praėjus nemažam laiko tarpui – beveik trims dešimtmečiams nuo įmonės įkūrimo, čia gimė istorinės reikšmės išradimas, kurio dėka 1907 m. pirmą kartą pasaulio istorijoje pradėti gaminti savaiminiu veikimu pasižymintys skalbimo milteliai.
Kreipiuosi daugiau į moterišką auditoriją Mielos moterys, norėdamas užbėgti už akių tam, kad nebūčiau sutrintas į „tausend dulkes“(toks suvalkietiškas posakis), nesigirsiu, kad esu koks chemikas ar alchemikas, todėl pasilieku sau šiokią tokią teisę klysti, na o Jums – leidimą mane kritikuoti…
Visi mes nulipdyti iš to paties molio, bet mūsų kailis (gal geriau tiktų oda) skirtingai reaguoja į įvairiausius dirgiklius, pasitaikančius gamtoje, buityje ir panašioje aplinkoje. Esame šiauriečiai, todėl dėl drėgnų ir šaltų orų didesnę metų laiko dalį esame priversti šiltai rengtis, tad dėl didelio rūbų poreikio atsiranda ir didelė skalbimo miltelių ir kitokių skalbiklių paklausa.
Pasak Vilniaus centre gatavų rūbų parduotuvėje dirbusios Elenos, buvęs vienos prestižinės vastybinės įstaigos vadovas (pavardė man žinoma), kelis kartus į savaitę ateidavo pirkti baltinių. Vienąkart paklaustas, kodėl taip dažnai juos keičia, atsakė:,, aš negaliu pakęsti skalbimo miltelių, jie mane tiesiog žudo!” – prisimindama šį nuolatinį klientą, juokiasi Elena.
Ne visi juk gali būti įstaigos vadovais, bankininkais, negalime rūbų turėti tiek, kad kasdien galėtume juos keisti, išmesdami padėvėtus į konteinerį tarsi nereikalingus,tad juos tenka skalbti. Aš, pavyzdžiui, prie rūbo net prisirišu ir skalbiu daug kartų, nes nauji baltiniai kartais mažiau malonūs nešioti nei seni, ką tik išplauti ir kvepiantys švara… Plauk rūbą kiek nori, bet jei džiovinsi jį nevėdinamoje patalpoje ar išplovus ilgai laikysi spintoje, be abejo jis įgaus tos aplinkos kvapą. Jei jau paminėjau rūbų džiovinimą, tai priminsiu, kad geriausią kvapą įgauna skalbiniai, džiūstantys gryname ore, plaikstomi vėjo ir glamonėjami saulės spindulių, (gerąją pusę paslėpkite – ji su saule nesugyvena).
Pritrūko drąsos bakstelėti adata sau į pirštą ir patikrinti, kokios temperatūros vandenyje geriausiai išsiskalbia kraujo dėmės. Grįždamas į namus, namo laiptinėje sutikau besišnekučiuojančias dvi kaimynes ir paprašiau atsakyti į šį klausimą. Išgirdusios tokį keistą klausimą, abi susižvalgė, bet kai paaiškinau, kodėl tai mane sudomino, – nusiramino. Abi vienbalsiai tvirtino, kad tai padaryti galima tik šaltame vandenyje trinant dėmę rankomis be jokių miltelių tol, kol nelaboji visai pranyks, o jau tik tada grūsti į skalbyklę. Teko patikėti.
Kaip išsirinkti skalbimo priemonę? Pirmumas milteliams ar skystam plovikliui? Atsakymo į šį klausimą greičiausiai nerasite, o ir aš duoti tik vieną patarimą nesiryšiu, nes bent 50 procentų skaitančių vistiek bus priešingos nuomonės. Na, jei nuėję į parduotuvę ar prekybos centrą konsultanto vis dėl to paklausite – atminkit, kad jis vistiek niekada neišliks objektyvus – jo atlyginimas greičiausiai priklauso ir nuo pardavimų apimties. Viską lemia bandymai ir patirtis, todėl ja ir pasikliaukime. Pavyzdžiui, aš niekada nesirenku pačių pigiausių skalbimo miltelių, kadangi pigią prekę dažniausiai lydi žema kokybė. Tačiau sutaupau pirkdamas dideliais kiekiais (pastaruoju metu pamėgau vokiškuosius FINE – www.fine.lt). Tačiau apsilankęs šiandien viename iš prekybos centrų atkreipiau dėmesį į skalbimo mažmenines miltelių kainas: štai populialių (bet ne pigių) miltelių Ariel 2 kg. pakuotė kainuoja 15,39 Lt (kaina akcijinė), senojo Persil 1,6 kg. pakuotė – 22,99 Lt, 4 kg. Bonux – 27,90 Lt. Būtų įdomu sužinoti, kokią kainos dalį sudaro miltelių savikaina…
Išsirinkti sau tinkančius miltelius nelengva, nes puikuojasi dar ir tokie užrašai: 2×1; 3×1, kurių reikšmė visiems aiški ir dar daug kitos informacijos, kurios be padidinamo stiklo įžiūrėti sunku… Beje, atradau dar ir koncentruotus skalbiklius su natūraliu priedu – tulžimi. Kaip rašoma prekės aprašyme, skalbiklių pagrindą sudaro natūralus kalio muilas, gaminamas iš saulėgrąžų aliejaus, apmuilinant jį kalio šarmu, todėl jis biologiškai skaidrus, nekenkia žmogui ir aplinkai. Jo sudėtyje nėra dirgiklių: chloro, alergizuojančių kvapų, tirpiklių bei dažiklių. Greta lentynoje puikuojasi efektyvūs dėmių valikliai, kurie, pasak gamintojų, išvalo net ypač sunkiai išvalomas dėmes.
Išsirinkti tikrai yra iš ko, todėl, kaip anksčiau minėjau, paeksperimentuokite, tuo pačiu nepamiršdami vienos taisyklės – į skalbyklę dėkite skalbimo miltelių neviršydami kiekio, nurodyto ant pakuotės (prekybininkams tai gali nepatikti), bet Jums gali dingti alergija, jei ji atsirado nuo miltelių perdozavimo, kas, be kita ko, veikia ir mūsų aplinką bei sveikatą. Ne paslaptis, kad ne visos kenksmingos medžiagos, keliaudamos į Baltiją, pakeliui užsuka į biologinius valymo įrenginius.
Kenksmingiausia sudėtinė dalis skalbimo priemonėse yra fosforas, kurį prieš dvejus metus Europos Parlamentas uždraudė naudoti skalbikliuose ir plovikliuose.
Skalbimo milteliai ir indų plovikliai ateityje turės būti be fosforo. Tuo siekiama apsaugoti upių ir jūrų vandenis nuo užteršimo. Nuo 2013 m. birželio mėn. standartinėje skalbimo miltelių dozėje negalės būti daugiau kaip 0,5 gramo fosforo. Parlamentui primygtinai reikalaujant, priimtas reglamentas, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos fosforo kiekis vienoje indų ploviklio skalbiklio dozėje negalės viršyti 0,3 gramo (http://www.europarl.europa.eu/news/lt/news-room/content/20111213IPR34069/html/ ) Nors fosfatai bei fosfonatai padeda išplauti drabužius ir indus, ypač kietame vandenyje, patekę į vandens telkinius jie sukelia dumblių žydėjimą, taip pat kenkia žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. „Griežtai apriboję fosforo naudojimą skalbikliuose ir indų plovikliuose, mes pasitarnavome aplinkosaugai, taigi vartotojai galės būti užtikrinti, kad šie produktai mažiau kenks aplinkai“, – teigė Parlamento pranešėjas Bill Newton Dunn (Jungtinė Karalystė).
Baltijos jūros vanduo dėl per didelės antropogeninės apkrovos yra prisotinamas maistingosiomis medžiagomis (azoto, fosforo junginiais), gaunamomis iš upių, kurios „be bilieto“ iš visos Lietuvos atkeliauja į mūsų visų mylimą Baltiją, sočiai pamaitindamos dumblius, kurie karštomis vasaros dienomis žydi visom vaivorykštės spalvom. Kol kas neklysdami galime Baltijos jūrą vadinti žydinčia…
Justinas R. Žemaitis
