2011 m., palyginti su 2010 m., bendras mokinių ir studentų skaičius šalyje sumažėjo nuo 652 223 iki 614 275, arba 6 proc.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius per metus padidėjo nuo 626 iki 647. Vaikų skaičius šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose per metus padidėjo 3,2 tūkst.: Vilniaus apskrityje – 6, Klaipėdos – 5, Kauno – 3 procentais. 2011 m. šalyje pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 54,6 procento 1-6 metų amžiaus vaikų. Daugiausia šio amžiaus vaikų buvo ugdoma Vilniaus (60 proc.), Klaipėdos (59 proc.) ir Kauno (57 proc.) apskrityse, mažiausiai – Tauragės apskrityje (38 proc.).
Iikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vietų skaičius 2010-2011 m.
Daugumoje savivaldybių vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomi tik lietuvių kalba. Rusų kalba daugiausiai vaikų ugdoma Utenos ir Vilniaus apskrityse.Visagino savivaldybėje 59 proc. vaikų ikimokyklinėse įstaigose ugdomi rusų kalba. Vilniaus apskrities Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse atitinkamai 58 ir 37 procentai vaikų ugdomi lenkų kalba.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtiniai ir įstaigų struktūra pagal ugdymo kalbą 2011 m.
Bendroje ugdymo mokyklų, palyginti su 2010-2011 m., šalyje sumažėjo nuo 1321 iki 1309. Kauno apskrityje bendrojo ugdymo mokyklų skaičius sumažėjo 4 mokyklomis, Klaipėdos ir Telšių apskrityse – po 2 mokyklas, Tauragės ir Vilniaus – po vieną mokyklą. 2011-2012 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 392,9 tūkst. mokinių. Palyginsi su praėjusiais mokslo metais, mokinių skaičius šalies bendrojo ugdymo mokyklose sumažėjo 23 tūkst. arba 5,5 proc. Labiausiai mokinių sumažėjo Tauragės (7,2 proc.), Utenos (7,2 proc.) ir Telšių (7,1 proc.) apskrityse.
Populiariausia užsienio kalba tarp mokinių – anglų. 2011-2012 m.m. šios kalbos mokėsi 89,6 proc. mokinių (2010-2011 m.m – 89,4 proc.). Rusų kalbos mokėsi 41,5 procento, vokiečių – 8,6, prancūzų – 2,5 proc. visų mokinių. Prancūzų kalbos daugiausia mokinių mokėsi Alytaus apskrityje (5,5 proc.), vokiečių – Marijampolės apskrityje (14,3 proc.).
Bendrojo ugdymo mokyklų ir mokinių skaičius
2011-2012 m.m. pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 37,4 tūkst. mokytojų ir mokyklos vadovų. Palyginti su 2010-2011 m.m, jų skaičius sumažėjo 1,8 procento. Mokytojų skaičius sumažėjo beveik visose apskrityse, daugiausia – Tauragės (4,4 proc.) ir Panevėžio (3 proc.), o Vilniaus apskrityje, priešingai, padidėjo (1,4 proc.).
Aukštąjį išsilavinimą turėjo 96,6 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų. Daugiausia mokytojų su aukštuoju išsilavinimu dirbo Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse (atitinkamai 97,5 proc. ir 97,4 proc.).
2011 m. bendrojo ugdymo mokyklose vidurinį išsilavinimą įgijo 37 tūkst. abiturientų, iš jų 74,1 procento tais pačiais metais tęsė mokslus: 41,3 proc. tapo universitetų, 24,8 proc. – kolegijų studentais, 8,0 procento siekia įgyti profesinę kvalifikaciją profesinio mokymo įstaigose. Aktyviausiai mokslus tęsia abiturientai iš Utenos ir Panevėžio apskričių – po 78,3 procento. Studijas universitetuose daugiausia rinkosi Vilniaus apskrities abiturientai (46,8 proc.), kolegijose – Telšių apskrities abiturientai (32,0 proc.), profesinėse mokyklose – Utenos apskrities abiturientai (15,3 proc.).
2011 m. šalyje veikė 75 profesinės mokyklos, palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 3 mokyklomis. Mokinių skaičius jose per šį laikotarpį sumažėjo nuo 49,5 tūkst. iki 46,5 tūkst., arba 6 procentais. Daugiausia profesinių mokyklų yra Vilniaus (20) ir Kauno (13) apskrityse. Šių apskričių profesinėse mokyklose mokosi vidutiniškai po 10 tūkst., arba 44 proc., būsimų kvalifikuotų darbininkų. Marijampolės apskrityje profesinę kvalifikaciją jaunimas gali įgyti tik Marijampolės profesinio rengimo centre.
Kolegijų, kurios teikia aukštąjį koleginį išsilavinimą, 2011 m. šalyje buvo 24, jose studijavo 49,8 tūkst. studentų. Palyginti su 2010 m., studentų kolegijose sumažėjo nuo 53,3 tūkst. iki 49,8 tūkst., arba 6,6 procento. Šiuo metu kolegijos arba jų filialai veikia visose apskrityse. Daugiau nei trečdalis visų kolegijų studentų mokosi Vilniaus apskrityje.
2011 m. šalyje veikė 23 universitetai, juose studijavo 125 tūkst. studentų (2010 m.- 134 tūkst.). Daugiau nei pusė aukštąjį universitetinį išsilavinimą teikiančių šalies įstaigų yra Vilniuje (14), jose studijuoja daugiau nei pusė šalies studentų.
Profesinių ir aukštųjų mokyklų skaičius 2011-2012 m.
Lietuvos statistikos departamento informacija
vilkmerge.lt archyvo nuotr.
