Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje vyksta kitokios geografijos pamokos

    922
    0

    PICT0011 copy

    Nėra nė vieno žmogaus veiklos proceso, kuris nepriklausytų nuo orų ar klimato. Klimatas – tai sudėtinga sistema, kuri kinta ir vystosi priklausydama nuo kitų sferų kaitos ir vystymosi. Be to, kiekvienam iš mūsų rūpi, kokios oro sąlygos mūsų laukia artimiausiu laiku, kaip reikės rengtis, ką avėti, ar pasiimti skėtį, ką daryti audros metu ir t.t. Ką jau kalbėti, kad dažnas iš mūsų verčia galvą į dangų ir stebi debesis. Apie debesų rūšis, kritulius, ypač uraganus, įvairius stichijų atvejus mes sužinome iš žiniasklaidos, bet nepalyginamai įdomiau apie tai išgirsti iš profesionalo lūpų.

    2014 metų vasario 3-6 dienomis Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje vyko kiek kitokios geografijos pamokos. Septintokams ir aštuntokams netradicinį ugdymą suorganizavo mokytojai R. Mikučionienė ir E. Retys. Į svečius atvyko ir pamokas apie klimatą vedė nuo 1958 metų stebėtoju, o nuo 1961 metų Meteorologijos stoties viršininku dirbęs Bronislovas Kaselis. Dabar šios Tarnybos veteranas, aktyvus ir nuolat besidomintis šios srities naujovėmis, senolių pastebėjimais žmogus, kuris stotyje išdirbo daugiau nei penkis dešimtmečius, o 2009 metais apdovanotas prestižine aplinkosaugos Viktoro Bergo premija už reikšmingus darbus, ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje, noriai bendrauja su mokiniais, įdomiai perduoda savo patirtį jaunajai kartai. Antra vertus, tai buvo ir ypatingai patrauklus ugdymas karjerai, nes svečias linksmai ir vaizdingai atskleidė savo profesinio kelio vingius: kaip ir ko jis mokėsi Rusijoje, paskui Lietuvoje, kaip įgijo profesiją, kaip sekėsi dirbti ir kokios problemos iškildavo dėl mums dabar nebesuprantamo ryšio priemonių netobulumo.

    PICT0004

    Gerbiamas B.Kaselis papasakojo mokiniams, kad Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje  1770 metais. Profesionalas pabrėžė, kad tai pirmieji sistemingi meteorologiniai stebėjimai ne tik Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje. Ukmergėje meteorologiniai stebėjimai – buvo atliekami temperatūros, debesuotumo ir kritulių matavimai – pradėti nuo 1924 m. sausio 1 d.  Stotis buvo įkurta miesto centre, gimnazijos sode. Karo metais žinias apie orus stotis ištisą parą turėjo siųsti vokiečių kariuomenei. Vėliau Ukmergės meteorologijos aikštelė dar keletą kartų keitė savo buvimo vietą, o paskutinis perkėlimas buvo 1958 metais į Gedimino gatvę. Gedimino gatvėje stotis tebėra ir dabar.

    PICT0008

    Specialistas kalis kartus pabrėžė, kad Meteorologijos stotyje be meteorologinių buvo atliekami ir agrometeorologiniai stebėjimai. Buvo stebimos įvairios augalų vystymosi fazės, pasėlių tankumas, aukštis, būklė, vandens atsargos sniege ir kiti veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio kultūrų augimui. 2008 m. įrengta automatinė agrometeorologijos stotis. Bet labiausiai mokinius pralinksmino tai, kad reikėdavo ne tik matuoti kritulių kiekį, bet ir, pavyzdžiui, sverti sniegą.

    PICT0009 copy

    Ilgametis meteorologijos darbuotojas mokiniams atskleidė, jog daugelis meteorologinių parametrų šiuo metu matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje. Nuo 2011 m. liepos mėn. Ukmergės meteorologijos stoties stebėtojai papildomai stebi atmosferos reiškinius, debesuotumą, atlieka fenologinius augalų bei kitus stebėjimus, kurie negali būti fiksuojami automatiniais prietaisais.

    Pamokos pabaigoje vyko žaisminga mįslių apie orą viktorina. Mokiniams patiko pamoka ir tuo, kad žinios buvo tikrinamos linksmai. Dauguma už teisingus atsakymus buvo apdovanoti saldžiais prizais. Meteorologui labai svarbu, kad sukaupta žmonijos patirtis neišnyktų be pėdsakų, kad gamtos reiškiniai ne baugintų, bet keltų susižavėjimą, susidomėjimą meteorologija.  Kita pamoka planuojama jau Meteorologijos stotyje, kur vaikai bus tiesiogiai supažindinami su meteorologija, jos reikšme, esamais prietaisais bei jų veikimu.

    Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokytojai Eugenijus Retys, Asta Aukštuolienė

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia