Gruodžio 10 dieną baigėsi visoje Lietuvoje vykusi kampanija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. Šią kampaniją lydėjo „Baltojo kaspino“ akcija, kuri bendra Lietuvos Respublikos Seimo nario Arūno Dudėno biuro bei Ukmergės policijos komisariato iniciatyva gruodžio 7 dieną vyko ir Ukmergėje.
Būrelis žmonių, pasipuošusių baltu kaspinu, susirinko prie Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pastato. Seimo nario A. Dudėno padėjėja Indrė Kižienė papasakojo apie akciją. Kampanija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ pradedama lapkričio 25-ąją, kada minima Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, ir užbaigiama, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Tai didžiausia pasaulyje iniciatyva, raginanti vyrus įsijungti į kovą su smurtu prieš moteris. Siekiama, kad smurto stabdymas nebūtų vien pačių moterų reikalas, kad kuo daugiau žinomų, garsių vyrų viešai pasmerktų žiaurų elgesį. Šiemet į iniciatyvą įsitraukė žymiausi Lietuvos vyrai – Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, scenos žvaigždės – dainininkas Stano, grupės „G & G Sindikatas“ nariai bei kiti. Ukmergėje akcijos iniciatoriai – Seimo narys Arūnas Dudėnas, policijos komisariato viršininkas Mindaugas Petrauskas bei operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Rolandas Butkus.
Akcijos metu vyko žygis pėsčiomis. Jo dalyviai aplankė Ukmergės miesto įstaigas, kuriose dirbantys specialistai savo kasdieninėje veikloje susiduria su smurto šeimose problema ar tiesiog dirba su šeimomis – Ukmergės nestacionarių paslaugų centrą, Pivonijos seniūniją, Santuokos rūmus, Psichiatrijos centrą, Ukmergės miesto seniūniją, Ukmergės ligoninę bei Pirminės sveikatos priežiūros centrą. Apie visas šias įstaigas trumpai bei apie Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą papasakojo šio skyriaus vedėja Asta Leonavičienė. Žygio dalyvius lydėjo profesionali gidė Lina Baublienė, kuri atkreipė visų dėmesį į seniausius Ukmergės pastatus, bylojančius apie skirtingus mūsų miesto raidos laikotarpius, papasakojo jų istoriją.
Žygis užbaigtas apsilankymu Ukmergės policijos komisariate, kur R. Butkus skaitė pranešimą apie smurtą šeimose ir pateikė Lietuvos bei Ukmergės rajono statistiką. Per 2012 – 2014 metus Ukmergės rajone buvo pradėti 448 ikiteisminiai tyrimai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje. 2012 metais užregistruoti 122 atvejai, 2013 metais – 161 atvejis, o 2014 metais per 10 mėnesių – 165 atvejai. Akivaizdu, kad smurto kasmet daugėja. Atvejai mieste bei kaimiškose vietovėse pasiskirsto tolygiai: mieste pradėta 221 ikiteisminis tyrimas, o kaime – 227. Per šiuos metus pakartotinai smurtauta 43 šeimose, buvo iškeldinta 16 smurtaujančių asmenų. Smurto artimoje aplinkoje atvejai dažniausi Deltuvos, Siesikų, Vidiškių ir Taujėnų seniūnijose. Mažiausiai smurto pasitaiko Žemaitkiemio ir Lyduokių seniūnijose. Kaip bebūtų gaila, Ukmergė pirmauja pagal pasitvirtinančių atvejų, kada kreipiamasi į policiją dėl smurto, skaičių. Šiai dienai teisėsaugos smurtautojui taikomos sankcijos – dviejų parų areštas ir iškeldinimas bei teisės artintis prie šeimos apribojimas. Deja, tai problemų neišsprendžia, nes dirbama ne su reiškinio priežastimis, o su pasekmėmis. Tiesa, smurtautojai yra įpareigojami kurį laiką lankytis pas psichologę Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir išklausyti specialų kursą. Tačiau aukos psichologinės pagalbos bei paramos turi ieškotis pačios, deja, dažniausiai neišdrįsta.
Po paskaitos Seimo narys A. Dudėnas, akcijoje dalyvavęs su visa savo šeima – žmona Aira bei sūneliu, kartu su kitais diskutavo apie tai, kas ir kaip galėtų keisti situaciją į geresnę pusę, koks galėtų būti nevyriausybinių organizacijų indėlis šioje srityje, jeigu NVO sektorius būtų sustiprintas. A. Leonavičienė pristatė šeimos centro viziją, kurią parsivežė iš Švedijos. Tokiame centre jauna šeima būtų stebima ir lydymą specialistų nuo pirmųjų šeimos susikūrimo dienų. „Dabar apie problemas šeimose išgirstame jau tuomet, kada jos būna tiek įsigalėjusios, jog jau reikia atimti tėvystės teises, nėra ankstyvosios prevencijos“ – sako A. Leonavičienė.
Diskutuota ir apie mokyklines programas, kurios yra orientuotos į specialiųjų žinių – matematikos, gramatikos ir kt. – suteikimą, tačiau visiškai neruošia vaikų gyvenimui šeimoje.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad dažnu atveju smurtas kyla girtaujančiose šeimose. Alkoholizmo problema nėra paliekama vien patiems gyventojams. Yra galimybė sulaukti savivaldybės pagalbos. Jeigu kreipiamasi dėl užkodavimo, tam skiriamos lėšos. Atkreiptas dėmesys, kad alkoholizmas yra ne tik problema ar smurto priežastis, bet tuo pačiu ir pasekmė kitų problemų, su kuriomis susiduria žmogus. Bėgimas nuo problemų, bandant jas užmiršti, atveda prie alkoholizmo, o vėliau ir prie smurto.
Kita vertus smurtaujama ne vien socialinės rizikos grupėje. „Į socialinės rizikos šeimą nuėjome dideliais žingsniais,“ – sako I. Kižienė, – „bet kaip galime padėti šeimos, kurios nėra socialinėje rizikoje, tačiau jose taip pat vyksta smurtas“. Iš tiesų, šiandien specialistai koncentruojasi į socialinės rizikos šeimas, tačiau yra šeimų, kurių visuomenė nepastebi, kaip rizikingų. Priešingai – jas vertina, kaip pavyzdingas, geras šeimas, ir apie slepiamas problemas sužino tik tuomet, kada įvyksta didelė nelaimė.
Taigi vyrų smurtas prieš moteris yra giliai įsišaknijusi problema, smurtą patiria bet kokio amžiaus, išsilavinimo, ekonominės bei socialinės padėties moterys. Žinomi vyrai „Baltojo kaspino“ iniciatyva reikšdami nepritarimą smurtui prieš moteris, bei visi, kas įsitraukia į šią iniciatyvą, padeda kurti darnią visuomenę, kurioje užtikrinama moterų, vaikų – kiekvieno žmogaus – sveikata, orumas, saugumas ir savarankiškumas.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ
