Vyriausybei pritarus LR Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, iš privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašo būtų eliminuojami ne tik ištęstinę, vakarinę ar neakivaizdinę studijų formą pasirinkę, bet ir iki 2009 m. į aukštąsias mokyklas įstoję bei dienine studijų forma studijuojantys asmenys, kurie pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą yra draudžiami valstybės lėšomis.
Pabrėžiama ir dar viena numatyta Įstatymo pataisa, kurioje siūloma drausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės biudžeto lėšomis tik ne vyresnius nei 25 metų amžiaus studentus. Šį trečiadienį vyriausybei pateiktos alternatyvos studentams taip pat nepriimtinos.
Šioms pataisoms nepritaria ir studentų atstovų poziciją palaiko didžiausia Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų sąjunga – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).
„Mano žiniomis, šio projekto rengimo metu studentų atstovai ne kartą akcentavo, jog privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis turi būti draudžiami visi Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys nedirbantys studentai, nediskriminuojant jų pagal amžių ar pasirinktą studijų formą”, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) pateiktais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) nustatė, jog 42 977 (iš 67 221) (daugiau nei 63 proc.) pagal ištęstinę, vakarinę ir neakivaizdinę formas studijuojantys studentai yra dirbantys, todėl privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis jie nėra draudžiami bei nereikalauja papildomų asignavimų, o likusiajai nedirbančiųjų daliai – 24 244 studentams – reikėtų apie 18 mln. litų valstybės lėšų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms padengti.
„Manome, kad valstybė turi pakankamai finansinių išteklių ir gali skirti šią sumą bei užtikrinti, jog visi Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys bei tuo pačiu metu nedirbantys asmenys, nepriklausomai nuo jų pasirinktos studijų formos, būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės biudžeto lėšomis”, – teigia LiJOT prezidentas Š. Frolenko.
LiJOT ir LSAS teigia, jog Įstatymo pakeitimas ir papildymas prieštarauja Bolonijos proceso bei Europos strategijos EU2020 nuostatoms
