Siesikų vidurinės mokyklos Comenius projekto dalyvių viešnagė Vengrijoje

    1008
    0

    vengrija1

    Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „What makes us different makes us equal“ veikla įpusėjo. 2012 m. gegužės 29 – birželio 3 dienomis Vengrijoje vyko jau trečiasis projekto partnerių (Rumunijos, Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos bei Vengrijos atstovų) susitikimas.

    Šįkart Lietuvą ir Siesikų vidurinę mokyklą atstovavo dešimtokai – Saidas Rudžianskis, Samanta Stogytė, Danielius Usevičius, Ugnė Lukoševičiūtė bei anglų kalbos mokytoja Violeta Grigaliūnienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gražina Savilionienė. Kelionei pasiruošti padėjo projekto koordinatorė Inga Panavaitė-Gailiušienė.

    vengrija2

    Nusileidome Vengrijoje. Oro uoste mus pasitiko mokytoja Anika – projekto koordinatorė. Kartu nuvykome į Egerio miestą. Vietinėje mokykloje mūsų jau laukė šeimos, kuriose gyvensime viešnagės metu. Įsikūrėme naujuose namuose, susipažinome su naująja šeima.

    Gyvenimo sąlygos buvo puikios ne tik mums, bet ir mūsų mokytojoms, kurios apsistojo „Citadella“ viloje. Gyvenome pas įdomius žmones, valgėme mums neįprastą maistą – guliašą, kuris gerokai skiriasi nuo lietuviško, pyragėlius su uogomis, makaronus, spageti su paprikos padažu, skystą kiaušinienę. Pirmąją dieną, turėdami laisvo laiko, važinėjome dviračiais, apžiūrėjome netoliese esančius kalnus, vynuogynus. Vakare – miesto parką, fontaną.

    vengrija3

    Antrą dieną teko pabuvoti Szilágyi Erzsébet Gimnázium És Kollégium mokykloje. Dalyvavome pamokose, kurios mums pasirodė daug linksmesnės nei mūsiškės. Susipažinę su mokyklos direktoriumi Gonczi Sandor sėdome į traukinuką ir važiavome apžiūrėti Egerio miesto. Lankėmės Marcipano muziejuje. Ten viskas padaryta iš cukraus ir želatinos. Paskui aplankėmė Egerio pilį, kurios požemiuose tik 10-12 C˚ šilumos. Galiausiai, nors ir buvome pavargę, lipome į Europoje labiausiai nutolusį į šiaurę turkų Minaretą. Nuo jo viršūnes visu gražumu atsiveria miesto panorama. Pavakarę kartu su naujais draugais praleidome žaisdami boulingą.

    Trečią dieną mokykloje vyko visų projekte dalyvaujančių šalių prisistatymai. Mes pasirodėme pirmieji. Atlikome lietuvių liaudies dainą „Augo putins“, kuria norėjome pristatyti vienintelį, unikalų dainos žanrą Europoje – sutartinę. Taip pat šokome greitą, linksmą, šokį „Juokų polka“.

    Sulaukėmė šilto palaikymo ir gausybės aplodismentų. Lenkams atstovavo mergina, kuri skaitė ilgą, rimuotą eilėraštį. Vėliau scena buvo užleista rumunams. Kol jie deklamavo eilėraščius, visi grožėjosi ekrane demonstruojamais Rumunijos vaizdais, klausėsi gitaros melodijos. Ispanai pristatydami savo šalį irgi deklamavo eilėraščius. Iš Turkijos atvykę trys vyrukai šoko nacionalinį „Paukščių šokį“. Nekantravo norėdami pasirodyti vengrai. Jie buvo tikrai nuostabūs. Visus sužavėjo jų šokiai ir dainos.

    Po pasirodymų visi turėjome galimybę pasimokyti vengrų liaudies šokių, o šiek tiek pailsėję, papietavę keliavome į kolegijos pastatą, kuriame įrengta garsioji Bishop‘s biblioteka. Be galo patiko ekskursija požeminiuose vyno rūsiuose. Po įdomios ir turiningos dienos nusprendėme dieną užbaigti ir atsipalaiduoti baseine bei burbulinėse voniose.

    Paskutinę viešnagės dieną kėlėmės anksti, nes važiavome į Vengrijos sostinę – Budapeštą. Regėjome nepaprasto grožio parlamento rūmus, Citadelę, didvyrių aikštę. Tai buvo vienintelė diena kada lijo, tačiau lietus mūsų neįbaugino ir mes, persikėlę per upę keltu, vykome į Visegradą, kur pamatėmė nuo senų laikų išlikusią įspūdingo dydžio pilį su didžiuliais pamatais, gynybinėmis sienomis, nuo kurių atsiveria nepaprasto grožio kalnai, nosį kutena be galo gaivus ir grynas oras. Dieną baigėme draugų kompanijoje: smagiai pasisėdėjome restorane, vėliau linksminomės diskotekoje.

    Išaušo rytas, kada turėjome susikrauti lagaminus, atsisveikinti su naujosiomis šeimomis. Vengrija paliko nuostabų įspūdį ne tik savo architektūros paveldu, kalnais, vynuogynais, bet ir žmonėmis. Jie – paslaugūs, linksmi, draugiški. Ypač nustebino vyrai, kurie labai gerbia ir itin daug dėmesio skiria moterims. Pamatę jas, visuomet sveikinasi ir merkia akį. Nepamiršome ir lauktuvių namiškiams. Egerio centre buvo gausybė krautuvėlių, kuriose galėjome įsigyti įvairių saldainių, suvenyrų, magnetukų… Visos šios smulkmenėlės primins nuostabias kelionės akimirkas. Su naujaisiais draugais apsikeitę kontaktiniais duomenimis palikome Vengriją su viltimi dar ne kartą čia sugrįžti!

    Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis. Comenius daugiašalė mokyklų partnerystė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis. Šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

    Siesikų vidurinės mokyklos 10a kl. mokinė Ugnė Lukoševičiūtė

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia