Savivaldybės apie renovaciją

    922
    0

    Aplinkos ministerijai 2013 metų pradžioje pristačius naują daugiabučių namų modernizavimo modelį, ženkliai padidėjo savivaldybių vaidmuo, organizuojant energinio efektyvumo programų paruošimą ir įgyvendinimą.

    Akivaizdi renovacijos pažanga rodo, kad į šį procesą įsitraukus savivaldybėms, modernizavimo srityje jaučiamas žymus poslinkis į priekį. Tačiau ne viskas taip paprasta kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įgyvendinant naujo modelio daugiabučių namų modernizacijos programą, buvo pakeista eilė teisės aktų, nustatančių įvairias modernizavimo įgyvendinimo procedūras, kurios ne visada palengvina savivaldybių darbą.

    Lapkričio 6 d. Lietuvos savivaldybių asociacija organizavo LSA Energetikos komiteto išplėstinį posėdį, kylančioms renovacijos projektų įgyvendinimo problemoms spręsti. Viena tokių – dėl valstybės paramos ir jos dydžio suteikimo pagal nustatytus terminus. Vadovaujantis nustatytais teisės aktais, statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo modernizavimo projektui įgyvendinti pasirašius iki 2015 m., o patį projektą įgyvendinus iki 2015 m. spalio 1 d., daugiabučio savininkams teikiama papildoma 25% parama (Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis). Tokiu atveju valstybės finansavimas renovacijos projektų įgyvendinimui siekia 40%. Tačiau, jeigu sutartis sudaryta po 2014 m. gruodžio 31 d. minėta valstybės parama sumažėja 10% ir sudaro tik 30%.

    Dauguma savivaldybių jau dabar mato, kad iki nustatyto termino nepavyks sudaryti didžiosios dalies numatytų rangos darbų sutarčių daugiabučių namų atnaujinimo projektams įgyvendinti. Išklausyti kilusių sunkumų ir kartu ieškoti sprendimo būdų į posėdį buvo pakviesti Aplinkos viceministrė D. Matonienė ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius V. Serbenta.

    Aplinkos viceministrė pasidžiaugė neblogais savivaldybių energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programų įgyvendinimo rezultatais. Taip pat pažymėjo, kad kas savaitę daugėja naujai pasirašomų statybos rangos darbų. Tuo pačiu suprasdama, kad ne dėl savivaldybių kaltės kai kurios procedūros nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi, informavo, jog kitą savaitę Vyriausybę pasieks savivaldybes neraminančio teisės akto pakeitimo projektas, kuriame nebeliks sutarčių sudarymo termino reikalavimo. Tačiau, kaip teigė D. Matonienė, savivaldybės neturėtų „atsipalaiduoti”, nes projekto įgyvendinimo iki 2015 m. spalio 1 d. terminas vis dar išlieka. Ši data nekeistina, kadangi iki šio termino nepanaudoti pinigai iš Europos investicijų banko turės būt grąžinti Europos Komisijai, kaip neįsisavintos ES lėšos. Viceministrė taip pat pažymėjo, kad jeigu bus matyti, jog artėjant šiam terminui situacija su projektų užbaigimu yra prasta, bus ieškoma sprendimo būdų, kad namo renovacija gyventojams netaptų didesne finansine našta nei buvo žadėta.

    Posėdžio metu BETA direktorius trumpai pristatė Lietuvoje (Utenos r., Birštono ir Šiaulių miesto savivaldybėse) pradedamą vykdyti kvartalinės renovacijos pilotinį projektą, kuriame LSA bus kviečiama būti partneriu ir perduoti kitoms savivaldybėms gerąją patirtį.

    Savivaldybių asociacijos Energetikos Komiteto nariai kartu su BETA direktoriumi ir Aplinkos viceministre aptarė ir kitas praktines renovacijos vykdymo ir įgyvendinimo aktualijas.

    Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktą informaciją parengė Dalia Ivaškevičienė, Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė

    ukmerge.lt

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia