Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje saugoma knyga, kurioje išsamiai aprašytos rajono gyventojų santuokos, gimimai ir mirtys nuo XX amžiaus 4-ojo iki 9-ojo dešimtmečio. Jau rašėme apie santuokos ceremonijos organizavimą Ukmergėje. Dabar panagrinėkime kiek buvo santuokų ir ištuokų rajone tuo metu, kokio amžiaus žmonės tuokėsi ar skyrėsi.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vestuvių apeigos turėjo tris ciklus: piršlybas, užsibaigiančias sužadėtuvėmis ir vestuves. Buvo ir kur kas kuklesnės apeigos. Jos apimdavo tiktai sutuoktuves ir atgrąžius. Įvairiose šalies vietose vestuvės buvo švenčiamos skirtingai. Pavyzdžiui, XIX a. pab. per kupiškėnų vestuves būdavo net trys svočios.
Iki 1940 m. santuokos buvo registruojamos bažnyčioje. Pagal to meto duomenis 1931 m. buvo registruotos 89 santuokos, 1936 m. jų buvo daugiau – 98, 1940 m. daugiausia – 119. Dera paminėti, kad XX a. ketvirtąjį dešimtmetį santuokų skaičius kasmet buvo panašus. Skyrybų tuomet nebūdavo, kadangi Bažnyčia paprasčiausiai jų nepripažino.
Vyrai tuomet vesdavo paprastai sulaukę 26-35 metų amžiaus, merginos jaunesnės – daugiau negu dvidešimties metų. Bet būdavo ir išimčių. 1938 m. 15-os metų mergina ištekėjo už 25 metų vyro. 1932 m. 61 metų našlys prekybininkas vedė 22 metų merginą.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasikeitė visos gyvenimo sritys, todėl pasikeitė ir santuokų registravimo tvarka – bažnyčioje registruotos santuokos nebegaliojo. Galiojo tik tos, kurios buvo registruojamos valdžios nustatytose vietose. Atskyrus bažnyčią nuo valstybės, buvo galimos ir ištuokos. Tačiau jos turėjo tam tikrus apribojimus. Buvo numatyta, kad vyras neturi teisės kelti ištuokos bylos be žmonos sutikimo – žmonai esant nėščiai ir 1-rius metus po vaiko gimimo.
Pirmoji ištuoka buvo įregistruota 1941 m. vasario 8 dieną. Nuo 1941 m. iki 1960 m. buvo nutrauktos 205 santuokos. Dalis besiskiriančių šeimų turėjo ir nepilnamečių vaikų. Remiantis to meto statistika, poros dažniausiai išsituokdavo po 2, 3, 5 ar 10-ies bendro gyvenimo metų.
Pirmoji civilinė sutuoktuvių metrika Ukmergės Vykdomajame komitete surašyta 1940 metų rugpjūčio 23 dieną. Tų pačių metų gruodžio 7 dieną įregistruota pirmoji santuoka, kada antrąkart vedė jau išsituokęs vyras. Pirmoji išsituokusi moteris Ukmergėje vėl susituokė 1941 metų pradžioje – sausio 17 dieną.
1941 m. buvo užregistruotos 192 santuokos, 1944 m. – 91, 1945 m. – 166, 1947 m. – 195 (daugiausia). Ištuokų1941 m. – 31, 1942-45 m. – nebuvo, 1946 m. – 6, 1949 m. – 13. Santuokų vis daugėjo. Nuo šešto dešimtmečio jų kasmet buvo sudaroma po kelis šimtus. 1951 m. buvo registruotos 305 santuokos, 1957 m. – 469, 1960 m. – 222. 1968 m. santuokų buvo daugiausia – 788, o 1970 m. tik 488.
Į Lietuvą plūstant kitų tautybių žmonėms, natūralu, kad rajone buvo registruojamos santuokos tarp skirtingų tautybių žmonių. 1961 m. tokių šeimų buvo sukurta 42. 1963 m. jų buvo daugiausia – 59, 1980 m. – tik 18.
Santuokai iš bažnyčios jurisdikcijos perėjus civilinei teisei ir leidus skirtis padaugėjo ne tik besiskiriančių, bet ir besituokiančių antrą kartą porų. Per 1941-1950 m. vyrų našlių susituokė 86, išsituokusių – 48, moterų – našlių – 87, išsituokusių – 37. Jei 1951 m. ištuokų buvo tik 4, kasmet jų daugėjo. 1960 m. ištuokų buvo 32, 1970 m. – 76, dar po dešimties metų jau 124.
Lietuvoje įsigalėjus sovietinei valdžiai ir todėl keičiantis papročiams – mažėjant tėvų įtakai, pastebimai sumažėjo moterų, ištekančių už ženkliai jaunesnių vyrų. Tuo metu paprastai sudaroma santuoka moters su už ją vyresniu vyriškiu arba moteris būna nežymiai vyresnė 1-3 metais. Pats vyriausias pirmą kartą besituokiantis vyras susituokė 1945 m. Tuo metu jam buvo 63 metai.1943 m. užregistruota vyriausia dešimtmečio pora. Tuomet susituokė 84 metų našlys ir 61 metų našlė. Jauniausia pora – 16-metė ir 19-metis susituokė 1946 m. 1952 m. susituokė 83 metų amžiaus našlys ir 61 metų našlė. 1958 m. ketvirtą kartą tekėjo 68 metų našlė ir 90 metų našlys.
Tuokiantis jaunesniems nei 18 metų asmenims reikėdavo gauti valdžios įstaigų leidimą. Tam buvo reikalingos svarios priežastys. Tačiau santuokinis amžius galėjo būti sumažintas tik vieneriais metais. Per 1951-1960 metus šeimas sukūrė 23 aštuoniolikmečiai vaikinai ir 25 septyniolikmetės merginos. 1961 – 1970 m. besituokiančių 17-mečių merginų padaugėjo iki 43. Sekančiame dešimtmetyje tokių buvo 34. Norint susituokti dar jaunesniems žmonėms – šešiolikmečiams, reikėjo gauti LSSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo leidimą. Todėl per 7-ą dešimtmetį ištekėjo tik 9 šešiolikmetės ir vienas 16 metų vaikinas.
Daugiausia santuokų buvo užregistruojama valstybinių švenčių – Gegužės 1-osios, Spalio revoliucijos, Naujųjų metų išvakarėse. Pavyzdžiui, 1964 m. Naujųjų išvakarėse susituokė 30 porų. Ukmergės Civilinės metrikacijos skyriuje iškilminga santuoką pirmą kartą įregistruota apie 1954 m. Tuomet ją įregistravo skyriaus vedėja Stanislava Navickienė, dalyvaujant pasininkei Janinai Sėjonaitei – Leonovienei. Teigiama, kad tuo metu buvo pats alyvų žydėjimas.
Kadangi sovietinė ideologija buvo įsiterpusi į visas gyvenimo sritis, taip pat ir į vestuves, pagal šias tradicijas buvo keliamos komjaunuoliškos vestuvės. Tokias vestuves 1959 m. gegužę iškėlė komjaunimo komiteto instruktorė Irena-Ona Macijauskaitė ir vairuotojas Albinas Milinskas. Piršlio pareigas šiose vestuvėse ėjo komjaunimo komiteto II-asis sekretorius Zenonas Kiubaras. Svočia – pagalbinės mokyklos mokytoja Kiubarienė. Santuoką įregistravo skyriaus vedėja St. Navickienė, dalyvaujant rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Vaitoniui.
Laikui bėgant populiarios tampa sidabrinės ir auksinės vestuvės. Sidabrinės vestuvės būdavo švenčiamos kartu pragyvenus 25-rius metus, 50 – auksinės. Sidabriniai jubiliejai 1974 m. paminėti 2, 1976 m. – 5, 1978 m. – 8, 1980 m. – 11. Pirmos auksinės vestuvės buvo švęstos 1966 m. gegužės mėn., 1975 m. paminėtas vienas auksinis jubiliejus, 1976 m. – 2, 1980 m. – 3.
Santuokos registravimo dieną jaunieji su palyda, privalėdavo būti ne mažiau kaip du liudininkai, nurodytu laiku atvyksta į Civilinės metrikacijos skyrių. Paprastai prie skyriaus būdavo atvažiuojama automobiliais. Prie įėjimo jaunuosius ir palydą pasitikdavo budintis ir palydėdavo į laukiamąjį. Po to jaunieji ir du liudininkai buvo kviečiami į registracijos kambarį, kur Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas patikrindavo jaunųjų dokumentus, paruošdavo santuokos akto įrašą ir išrašo santuokos liudijimą. Sutvarkius dokumentus jaunieji ir palyda laukdavo sutuoktuvių iškilmių. Po santuokos registravimo salėje tvyrodavo tyla. Į jaunuosius kreipdavosi Liaudies deputatų tarybos deputatas – perskaitydavo priesaikos tekstą.
Arvydas Pėšina
