Snieguose paskendo žemė: nei išeit, nei išvažiuot. Šventupės bendruomenės aktyvistės sugalvojo surengti šachmatų turnyrą sausio 19 d. Šventupės dvaro rūmuose. Pakvietėme tuos, kurie jau kartą buvo pas mus ir kurie nebuvo. Stanislovas nuo Šešuolių pusės sako: nieko nebus, prieš kalnelį neužvažiuoju savo krašte, tai kas bus toliau? Toliau, sakau, bus gerai nes tarpmiestiniai keliai gerai prižiūrimi ir pravažiuojami. Ir nesuklydau: nuo Šešuolių pusės atvyko du Stanislovai ir dar moteriškę atsivežė. Taip pat atvyko Vidiškių seniūnas Virgilijus, Šventupės bendruomenės pirmininkas Vytautas ir Ukmergės šachmatų klubo vadovė Virginija su savo mokiniais, taip pat šachmatų entuziastas Olegas.
Aš, šių eilučių autorė, kaip tik pirmam rate žaidžiau su ponia Virginija. Nepikta, kai pralaimi stipresniam varžovui, dabar jau nepikta, o juokinga, kai apsižioplini prieš sau lygų. O ar ne gėda pralošti vaikams? Ne tik ne gėda, bet netgi žaviuosi Ugnės, kuri jau žaidė rugsėjo pirmosios turnyre Šventupės kempinge, bet ir Agnės žaidimu. Jos parklupdė ne vieną pagyvenusį varžovą, kurie stvėrėsi už galvų, kad taip apsižioplinta.
Atskira kalba apie Martyną, Virginijos mokinį. Jau kelinti metai stebiu jo dalyvavimą įvairiuose turnyruose, jo meilę šachmatams. Būtų atvažiavęs į turnyrą ir Martyno tėtis, bet tą dieną jis dirbo. Turnyras ne paskutinį kartą rengiamas, jei kas norintis liko nepakviestas, kitą kartą būtinai pakviesime, o atvykti ar ne atvykti tai kiekvieno valia.
Taigi nugalėtoju tapo Martynas, o likusias dvi taures įteikėme toms gražioms mergytėms, už jų šypsenas, už jų atsivežtą šviesą, už gerą nuotaiką prie šachmatų lentų. Po to gėrėme arbatą, vaišinomės sumuštiniais ir saldumynais. Jokie pinigai neatpirks tos paprastos ir nuoširdžios atmosferos, kuri tvyrojo varžybų metu salėje.
Turnyras buvo skirtas tiems , kas išmokė mus žaisti šachmatais: tėvai, seneliai, treneriai, broliai ar sesės.
Išvažiuodami du Stanislovai ir ponia Rima pakvietė mūsų bendruomenės žaidėjus į šachmatų turnyrą Šešuoliuose, kuris vyks per Cibulynę. Ot gudrūs, sakau, važiuodami į varžybas mes turėsime abiems Stanislovams dovanas vežti, juk gegužės septintą Šventas Stanislovas. Įsivaizduokite, per Cibulynę kas su kastuvais, kas su grėbliais ant pečių skubės į daržus, o mes su šachmatų lentom ant pečių į Šešuolių bendruomenės namus į turnyrą. O gal mes cibulius anksčiau pasodinsim!
O jei rimtai, tai nuoširdžiai dėkojame poniai Virginijai už pagalbą, už paskolintas šachmatų lentas, už dalyvavimą, už pritarimą kaimo turnyrams, už šio pomėgio puoselėjimą ir pagarbą jam.
Taip jau yra: žiemužė šypsosi ir svaidosi į mus snaigėmis, o mes šypsomės jai, šypsomės vieni kitiems ir džiaugiamės kiekviena akimirka.
Birutė Stundienė, Šventupės bendruomenės tarybos narė
Kiekviena sporto šaka turėtų prašyt Birutės Stundienės aprašyti varžybas:) Išsamiai, jaukiai, įdomiai, o ne tik sausi faktai:)Ačiū!